Visi laiškai – žirafos

Labas, Kęstuti Navakai,

labas, Valentinai Louis Georges’ai Eugène’ai Marceli Proustai,

labas, Jamesai Augustine’ai Aloysiau Joyce’ai,

labas, Franzai Kafka,

labas, Henry Valentine’ai Milleri,

labas, Jorge Francisco Isidoro Luisai Borgesai Acevedo,

labas, Jeanai-Louis (Jackai) Kerouacai,

labas, Vladimirai Vladimirovičiau Nabokovai,

labas, Julio Cortázarai,

mano mylimieji, mano didieji vyrai, mano draugai, mano viskas, ak, mieliausi iš visų vyrų ir moterų, mano brangiausieji ir gerbiamiausieji, neapsakomai numylėtieji, talentingieji, negaliu apsakyti, kaip Jūsų keli žodžiai pakeičia mano nuotaiką.

Mano vieninteliai ir amžinosios mano laimės, mano laikos, kada aš Jus pamatysiu? Mano genijai, kankinuosi dieną ir naktį galvodama apie Jus, be Jūsų esu liūdesio ir kančios genijus su visais liūdesio gmailais, bet apie juos nenoriu kalbėti.

Mano didieji imperatoriai, su meile ir ilgesiu Jums rašau.

SMS

Mano mylimoji būtybe Julio Cortázarai,

gal trimatės arbatos? Rašei, kad geri savo mates, bet negaliu tuo tikėti, tavo arbatos iš prigimties trimatės. Julio, mūsų pasimatymas rytoj aštuonioliktą valandą trimatės arbatos valtyje, mano antakiai užtvenks mūsų trimates arbatas taip, kad į jas neįskris jokia žąsis su pingvinais. O jei arbatą gersi ne iš valties, o iš kokio puodelio, mano antakių užtvankos anuliuojasi ir į ten priskrenda žąsų. Kitas pasimatymas žiemą, trimatės arbatos ežere – slidinėsim ant arbatos, ant laiko, o arbatoj po ledu nardys žuvytės.

SMS

Mano drauge Henry Valentine’ai Milleri,

gal kartais laisvalaikiu užsiiminėji dar ir valiutos keitimu? Tu toks Frankas, o man ši savaitė vien apie tai – turiu pinigų į valias, bet jie visokie 1864 metų frankai, dar šilingų turiu. Kai kitą kartą atvažiuosi pas mane su Renu, kastuvu, Klode ir draugo žmona, atsivežk ir Borisą, ir pinigų iškeisti.

SMS

Jack. Kerouac. aš. jau. niekada. nemiegosiu. Šiąnakt grįžau iš Slovėnijos ir lovoj nebėra jokių arklių ir jokių poezijos vakarų boileriuose, bet yra arklių spalvos boileris, kuriame tiek pinklių, kad viskas krinta iš proto. Lovoj radau dvidešimt atsegtų antukų, kurie užsisega ir padengia mano protą. Atsišviečiau. tam. tikrus. arklius. už. keturiasdešimt. litų. išsikirpau. tam. tikrus. arklius. nusipirkau. tam. tikrų. įrankių. ir. mikroskopą. pro. kurį. žiūrėsiu. arklius. ir. įrankius. nors. vis. tiek. įtariu. kad. ant. galvos. nukris. tam. tikras. arklytis. ir. sunaikins. mano. nemiegojimą. Miegant ištrauksiu visus arklius, paskui ir tave iš užsegtų antukų.

SMS

Franzai Kafka,

tu su užrakintomis durimis turi šimtą intrigų, su pilimis du šimtus. Mielas drauge, geriau visada pasiduok mano ir ančiuvių intrigoms ir patirsi iš kilimo ir krūtinės išėjusius tris šimtus gramų liūdesio. O man? Man žūtbūt reikia, kad iš mano kilimo ir mano krūtinės išeitų nors gramas intrigų.

SMS

Kęstuti, mūsų kiek trenkti, kiek racionalūs svarstymai, kad visų rašytojų žmonos gražios, pasitvirtino. Vis žvilgčiodavau į rašytojų žmonų nuotraukas, kokią savaitę, dieną, valandą pailsėdavau nuo to, bet dabar jau sėdžiu prie rašytojų žmonų nuotraukų. Ir negaliu raidžių surinkt iš susijaudinimo, jos tokios gražios – visas rašytojų žmonas tau skiriu, mielas drauge, ir dar parduotuvės vedėją, šiandien, mačiau, gražiai pasipuošusi. Kai kurias rašytojų žmonas esu mačiusi tik iki juosmens, nes nuotraukose jos sėdėdavo, bet tai gerosios jų pusės, kai kurių esu mačiusi tik galvas, bet tai irgi jų gerosios pusės ir rašytojai savo raibais delnais jas glosto.

Aš savo raibais delnais glostau aštuonkojus ir matau jų keturkampio formos akių vyzdžius, galvoju, kad tokius vyzdžius turi ir kai kurios rašytojų žmonos – kas man nuims jų akinius nuo saulės, prisitrauks jų vyzdžius ir pažiūrės.

Cc Proustui, jis šią akimirką ištęs iki begalybės, nes šita lietuviškai parašyta pastraipa jau nesulauks, kad aš ją užbaigčiau, tegul ši pastraipa sulaukia Prousto prancūziškai parašytos pabaigos.

Kęstuti, iš kokios tu planetos? Tu ir Cortázaras tikrai mano Laikos, visų Laikų burnos Jus kalba.

SMS

Joyce’ai ir Nabokovai,

mažieji šachmatų bokštai ir didžiosios kinų sienos, sienas pasistačiau iš to, kad Tau, Jamesai, sugalvojau į ausis sugrūsti savo kojų nykščius, kad nebeaktum. Kažkam neseniai taip padariau, tai išsyk atsimerkė. O dėl Tavęs, Na. Bo. Kov., specialiai kvėpinuosi Kylie Minogue kvepalais, skirtais turbūt penkiametėms.

SMS

Tomai, Tavo fotoaparatas nukreiptas link pietų, tiksliau, pietvakarių, kuriuose tik plaukai ir rankos, grindys ir jūros. Kas dar įrodytų, kad pasaulį sukūrė ne Dievas? Šį sykį mergina, išsitiesusi ant grindų, Tau vienintelis pietvakarių vaizdas.

Oje, Borgesai, norėjau čia parašyti Tau, o parašiau Antonioni Tomui, kas čia man daros. Bet Tu irgi aklas, tai manyk, kad čia Tau, nes ir kojų nykščių nebeturiu, jie Joyce’o ausyse. O Tu perduok linkėjimų mėnulio kiškiui, amfisbenai, simurgui ir kitoms išgalvotoms būtybėms, tarp kurių trūksta tik vienos, vardu: