Mano Tėvas

 

Mano tėvas labai mėgo Fransą

ir rūkė aukščiausios rūšies makedonišką tabaką

žydruose aromato debesyse

ragavo šypseną ant siaurų savo lūpų

ir tada tais tolimais laikais

kai sėdėjo palinkęs prie knygos

sakydavau: tėvas yra Sindbadas

ir kartais jam su mumis skaudu

 

 

todėl išvykdavo Ant kilimo

keturiais vėjais Per atlasus

bėgome paskui jį susikrimtę

o jis vis pasimesdavo Galų gale grįždavo

nusimesdavo kvapus pasidėdavo pusbačius

vėl raktų tarškėjimas kišenėse

ir dienos kaip lašai sunkūs lašai

ir laikas eina bet nieko nekeičia

 

 

kartą prieš šventes nukabinom užuolaidas

išėjo per stiklą ir nebegrįžo

nežinau ar prisimerkė iš gailesio

ar į mus neatsigręžė

kartą užsienietiškose iliustracijose

mačiau jo nuotrauką

dabar jis gubernatorius saloje

kur veši palmės ir liberalizmas

 

 

Vertė Žilvinas Norkūnas