Kultūros pasas – kvietimas į kultūros ir meno pasaulį
Šiais mokslo metais Lietuvos moksleiviai gauna savo kultūros pasus – nemokamą bilietą į kultūros ir meno pasaulį. Kultūros pasas – priemonė, leisianti kartu su klase, grupėmis, o vyresniesiems moksleiviams – ir pavieniui, valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose.
Pradinukai nuo šio rudens jau turi savo Kultūros pasą, kurio turinį sudaro apie 400 įvairiausių kultūros ir meno renginių, edukacijos veiklų. Aukštesniųjų klasių moksleiviai šiomis paslaugomis galės naudotis nuo 2019 metų pradžios. Lapkritį Kultūros ministerija pradėjo priiminėti paraiškas, kad papildytų Kultūros pasą paslaugomis, skirtomis aukštesniųjų klasių moksleiviams.
Teatrai, koncertinės įstaigos, muziejai, galerijos ir kitos įstaigos, taip pat atskiri kultūros edukatoriai ir menininkai gali siūlyti pastatymus, renginius, projektus, sukurtus specialiai Kultūros paso priemonei, taip pat ir nuolatinės programos renginius. Kur ir kada apsilankyti, bendru sutarimu sprendžia mokiniai, jų tėvai ir mokytojai.
Moksleivio Kultūros pasui metams skiriama 15 eurų, už kuriuos galima pasirinkti apie keturias kultūros ir meno paslaugas – kultūros renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus ar kultūros renginius, kuriuose vyksta ir kultūrinė edukacija. Atlikta kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų analizė parodė, kad paslauga gali kainuoti nuo 1 euro (kultūrinė edukacija) iki 15 eurų (kultūros ar meno renginys). Pradinių klasių mokiniai jau šiuo metu renkasi kultūros paslaugas nuo 1 iki 5 eurų. Kultūros paso paslaugų rinkinyje, jį pildant, taip pat turėtų atsirasti ir nemokamų paslaugų.
Kultūros pasą inicijavusi Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, sudarė ekspertų komisiją, kuri vertina, ar meno įstaigų ir menininkų siūloma paslauga – spektaklis, koncertinė ar edukacinė programa, paroda, kitokio pobūdžio renginys – atitinka Kultūros paso koncepcijoje numatytus atrankos kriterijus. Teikiamos paslaugos vertinamos pagal jų indėlį į mokinių kultūrinio akiračio plėtimą, kultūros patirčių įvairovę, kūrybingumo ir kritinio mąstymo ugdymą. Šios paslaugos turi būti ilgalaikės ir vykdomos atsižvelgiant į specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokinių dalyvavimą.
Rengiant Kultūros pasą buvo remtasi Vokietijos, Islandijos, Latvijos ir kitų valstybių panašių projektų pavyzdžiais. Siekis nuo mažų dienų ugdyti mokinių kultūros suvokimą, meninį skonį, kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, skatinti juos įsitraukti į kultūrines veiklas, kad susitikimas su kultūra, jos poreikis taptų jauno žmogaus būtinybe, sėkmingai taikomas daugelyje pasaulio šalių.
Kultūros paso ekspertų komisijos narės Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos doc. dr. Auksės Petruškevičiūtės teigimu, Kultūros pasui siūlomų paslaugų spektras pasižymi tiek rūšių ir žanrų, tiek geografine įvairove. Greta regioninių bibliotekų, muziejų, kitų vietos kultūros įstaigų atsiranda ir garsūs didžiųjų miestų vardai, tokie kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje ar Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Laukiama, kad tokių vardų dar labiau pagausės paskelbus Kultūros paso paslaugų atranką aukštesniųjų klasių moksleiviams.
„Lietuvoje įvardijami didžiuliai ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai skirtumai tarp didžiųjų miestų ir atokesnių regionų. Puikiai žinome, kad ir toje pačioje vietoje gyvena šeimos, turinčios labai skirtingas galimybes, poreikius ir požiūrį kad ir į tą pačią kultūrą. Todėl, mano galva, vienas didžiausių Kultūros paso privalumų – sudaryti sąlygas mažiau galimybių turintiems vaikams susipažinti su kultūros ir meno pasauliu, padėti jiems su juo suartėti, o kai kuriems iš jų ateityje gal net tapti ne tik kultūros vartotojais, bet ir jos kūrėjais. Tam turėtų padėti ir apsilankymai garsiose šalies kultūros įstaigose, ir pažintys su pavieniais menininkais ar kultūros edukatoriais“, – sakė doc. dr. A. Petruškevičiūtė.
Vilniuje kino centre „Skalvija“ rengiamame kino edukacijos projekte „Mokausi iš kino“ su Kultūros pasu jau dalyvauja pradinukai, nuo kitų metų šia galimybe galės naudotis ir aukštesniųjų klasių moksleiviai. Projekto dalyviams siūloma pasižiūrėti daugiau nei penkiasdešimt filmų, skirtų įvairaus amžiaus grupėms. Šiuose kūriniuose nagrinėjamos skirtingo amžiaus vaikams ir jaunimui aktualios temos, moksleiviai supažindinami su įvairiomis kultūrinėmis, istorinėmis, socialinėmis patirtimis, mokomi jas suprasti ir vertinti. Daugumą programos filmų lydi specialiai pedagogams skirta metodinė medžiaga, kuri padeda savarankiškai surengti matyto filmo aptarimą klasėje. Išsirinkę dominantį filmą, pedagogai gali iš anksto visai klasei užsakyti diskusiją, vedamą profesionalaus moderatoriaus. Projektas „Mokausi iš kino“ plečiasi ir į kitus šalies miestus: Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Uteną, Anykščius, Varėną, Gargždus, Ukmergę.
„Skalvijos“ direktorė Vilma Levickaitė tikisi, kad šie edukaciniai užsiėmimai padės keisti ir šiuo metu gal pernelyg praktišką požiūrį į kino filmus, vertinant juos tik kaip pagalbinę medžiagą mokyklų programinėms temoms iliustruoti. „Geras kinas kaip ir bet koks kitas menas yra daugiaprasmis, ir jis gali duoti kiekvienam asmeniškai skirtingai ir labai daug. Gal net ne to, ko ieškojai. Tai yra ir meno paskirtis, ir jo paslaptis. Mes tikim, kad kinas tam ir yra, kad jis tiesiog atvertų akis, naujus horizontus į daug temų ir dalykų, apie kuriuos tu net nebuvai anksčiau pagalvojęs“, – sakė V. Levickaitė.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Aurimas Švedas, vertindamas Kultūros paso paskirtį ir vertę, teigė: „Man kaip kultūros istorikui Kultūros paso idėja atrodo reikšminga visų pirma atveriamomis galimybėmis visuomenei, akademikams, menininkams ir edukatoriams aktyviai siūlyti idėjas, kas turėtų sudaryti Kultūros paso paslaugų rinkinį. Dar svarbesnė man atrodo antroji idėja – sudaryti sąlygas patiems jauniausiems mūsų visuomenės nariams įvairiais būdais susipažinti su mūsų valstybės ir visuomenės suformuotu istorinės kultūros „kapitalu“ ir naujausiomis šio „kapitalo“ formomis, gimstančiomis XXI amžiuje.“
Kultūros istoriko nuomone, Kultūros paso idėja yra aktuali, o jos įgyvendinimas gali pagelbėti Lietuvos visuomenei stiprinant jau egzistuojančias ir kuriant naujas visuomenės kultūrinės atminties formas. Būtent šių kultūrinės atminties formų sąveikoje formuojasi tai, ką mes esame linkę vadinti konkrečios visuomenės tapatybe arba identitetu.
Kultūros paso koncepciją rengė tarpinstitucinė darbo grupė – kultūros ir švietimo sričių, administravimo ir finansų specialistai ir mokinių atstovas. Pasirengimo etape buvo apklausti mokiniai, mokytojai ir kultūros įstaigos, nepriklausomi menininkai, kad būtų išsiaiškinta, kokie kultūros renginiai yra noriai lankomi mokinių, kokia tokių renginių pasiūla yra miestuose ir atokesnėse vietovėse.
