Poezijos vertimai

 

Rafałas Fagasas (g. 1968) – Katovicuose gimęs lenkų poetas, pagal išsilavinimą ir specialybę – informatikas.

 

Virvė nuo kampo

 

Ant tos virvės nuo kampo iki vinies prie durų

(rūdys ir medis padengti lako lukštu)

kruopščiausiai iškabinėju keletą savo įsikūnijimų

išeidamas gesinu šviesą ir tada ant laiptų

 

pajaučiu palengvėjimą languotą ir juostuotą

laisvai nusvyra rankovė su atsegta saga

ir pagaliau visa tuštumos pilnatve kvėpuoja skylės

 

Išdžiūstu vienišas ant kanapinės virvės

kur pro langelį šviečia mėnuo ir bilietas kišenėje

visiškai pamirštas nežinia į kur

 

 

Kaitros židinys

 

Debesys yra tam, kad nutykotum

sutemos apraišką, kontrasto ryškumą,

skambesį, kuris apnuogina vidinę žmogiškąją pusę

iš negrabiai susiūtų žvėriškumo atliekų.

Tam iš tikrųjų yra tas stratogumulų

tikslo ir kilmės netikrumas.

 

Debesys yra tam, kad turėtume vilties

vilko inkštimui ir antilopės bėgsmui,

pasireiškiantiems lengvai, be dėmelės

žmogiškojo falšo. Tam yra toji sutema,

krintanti ant saugaus miesto

virš žibintų elektrinio piemens,

juosiančio žmogaus dominiją.

 

Virš stogų yra šiek tiek erdvės,

taigi ištraukiame antenų periskopus

ir su skausmu krūtinėje ieškome

stepės, dykumos, ežero, neaprėpiamybės paviršiaus.

 

 

Senolių taryba

 

…taigi paklausyk manęs atidžiai

tiesa, kad vis tankėjančiame prisiminimų

miške kaskart sunkiau atrasti

tinkamus žodžius, kad sakiniai pinasi

aplink kulkšnis kaip patriarcho barzda

tačiau tai ne priežastis

dar ne priežastis

nesiklausyti

 

…dabar mąstote vaizdiniais

mąstote greitai ir neskausmingai

(taip norėčiau numirti)

ir užuot vertinę nuomonę

jas skaičiuojate, užuot klaũsę

išklausote

 

…o vos iš vieno apylinkės taško

atsiveria vaizdas į vis dar žalią slėnį

tačiau jūs taškus dedate tik ant „i“

tik ant „i“

 

Būtent todėl nuleidžiu galvą

ir stebiu savo pėdas

sėdėdamas ant juodo fotelio

krašto 

 

 

Ariadnė mezga

 

O kai žvaigždynų cirkas grįš vakare į Kretą

kai mums lapai pagels, pirštai pagels ir siela

Ariadnė sės megzti tūkstantakį megztinį

visaregį nertinį senoliui Tesėjui

 

Gijos vejasi kaip anksčiau

gija atveria labirintą

į kairę ir į mazgus ir į verpetus

iš pradžių geros akys, po to išvirkščios

paleistos timpos garsu

įtemptų lyros stygų garsu

vis naujos akys

gijos vejasi kaip anksčiau

 

Ir jau išsisėmė tema ir nieko daugiau neįvyks

kalavijas liks kaboti ant sienos, keliautojas jau niekur nebeis

visaregis nertinis šnekasi su pliažo smėliu

o po pažastimis jam raukšlės nuo pernelyg dažno šypsojimosi

Vertė Žilvinas Norkūnas