Eilės
Portalų dienos
Mes susitikdavome įvairiose
šio miesto lankytinose vietose sužaisti šachmatais
dar šiltas šviežio susitikimo pienas
varinėdavo mūsų pėstininkų liaukas ir judesius
Su subtiliu mandagumu mano priešininkas
išklausinėdavo salės darbuotojo apie
turimas skysčių ir kitų materijų rūšis
neprakaituodamas ramus neįsitempęs tarsi
nespaustų laikas ir apsisprendimo būtinybė
panašiai ir žaisdavo
Susipažinome viename beveik apleistame portale
kuriame rodo kiek kilometrų yra tarp jo gyventojų
mus skyrė tik upė planavome perplaukti bet
susitikome paprastai pasinaudoję tiltais ir gatvėm
Vėliau pradėjo vis rečiau priminti
apie save kažkur skraidė vis į kitą
šalį dideliais lėktuvais nelyginant
rikis skersai lentą nebesiuntė
komandų kur pastumti figūrą
kokį atstumą būtų rodęs apšnerkštas
visų apleistas portalas dabar
užverstos šachmatų lentos
karaliaus dėžutėje
Aš likau čia
jis važiuodavo į darbą
aš likau čia
prie languoto sąsiuvinio lapo
stumdyti raidžių figūrėlių
Akademinis piešimas
Tai patyrėm per piešimo paskaitas, ar atsimeni?
Su tuo dėstytoju dabar nesisveikinam, nors
jo šuo buvo gražus, iš abiejų pusių – boikotas.
Priešais apipieštas studijos sienas
palangių sąmokslai, žiūrėjimas
per gatvę į parodų salę, ten žmonės gyvena
o mes čia išprakaituojam vis atbunkančiais pieštukų galais
kaulai ir raumenys štrichuos atšąla ir sustengsta šaltiena
poryt Kalėdos, turėtume karpyti snaiges
tačiau einam deginti savo piešinių
vėliau smegenų plovimas, kalbos apie zeitgeist –
mes tikim kiekvienu sensėjaus žodžiu
naktimis nesimylim, o eskizuojam
spaudžiam monotipijų sūrius
tas, kuris pasakė, jog stora tapyba
krenta, plona skyla, dirba brokeriu
jo paveikslai tikrai nukrisdavo nuo vinių
tokie sunkūs buvo, sluoksnių tiek
kiek Romoje.
Tą dieną pozuotojas apsišiko ir ištepliojo
tualeto sienas, buvo savaitgalis, smirdėjo
visas aukštas, niekas nebuvo
toks pasišventęs nuplauti
kas dabar išdrįs tarti, kad mokytis meno lengva
jame kiekvienam žingsny kas nors vis taškosi išmatom.
Tiek vinių sukalta į sieną
kiek vinių dar sukalti reikės, kad tik
mes pačios nenukristume dabar
žiūriu aš iš parodų salės į
priešingą pusę ir galvoju
kaip vis dar išsilaiko tos sienos
gyvenimas verda ten – ačiū dievui
jau pabaigiau.
Tigras
Tigras gerai piešiasi
jo dryžiai tokie dėkingi
jo dryžiai tokie ritmingi
taip ir niežti jau paimti smailų pieštuką
sukurti raibuliuojantį raštą
O duotos medžiagos kontrastai tįsta seilė
nuostabi juoda kaip grėsmingos iltys
užlieja oranžinį vakarą
O kokia figūra kokia figūra
tik spėk pagal elegantiškas kreives ir linkius
brėžti ir drožti brėžti ir drožti
pieštuką greičiau greičiau kol nepabėgo
O ūsai o kokie ūsai kiekvienam po tobulą
linijos linkį vienas staigus judesys
kaip tigro medžiojant
Tigras dera visur
ir ant sienos ir ant žemės ir
ant moters pečių ypatingai
bet labiausiai – ant popieriaus sulankstytas
Tas ritmas tai viskas
apie ką galiu svajoti apie ką galiu sapnuoti
bėgti su tigrais medžioti su tigrais ėsti su tigrais
ant moters pečių su tigrais
būk mano tigre būk vien tik mano
tavo paausius nupiešiu taip kad būtų malonu juos glostyti
Relanium
Ryt jau pradėsiu
tapyti vyčius ir žirgus
kardų ašmenys glostys man plaukus
lies odą, oda pašiurps nuo šalčio
šalia manęs šnopuoja drakonas suragėjusia oda
jo pilve laužas dega, prie jo niekas nesišildo
Tada suvalgiau daug raudonų piliulių, lyg ir buvo treji
jos nesudegė, taigi užmigau ir nebenorėjau prabusti
pirmąjį rytą nieks ir nežadino
jo dangaus neatsimenu, mano
rūkstantys dūmai neprasklaidė tamsos
laužas vos ruseno
greitosios švyturėliai nepakurstyti
užgeso, nepaliko šliūžės baltame žiemos sniege
geltonas moskvičiaus pilvas vos užsikūrė
Sumečiau malkas į laužą, kad būtų šilčiau
jos juk galėtų būti mano biografijos alfa
žinau, ir kiti šias kūrena, tie
kuriems pasisekė vos nenumirti
naudoti kaip argumentą ginčuos
ištraukti iš po pastalės ir parduoti
Iki šiol miegu iki pat pietų
prasimerkus juntu aštrius dienų ašmenis
abejingai smeigiančius savo šviesą į akis –
kelkis ir eik, keliuos ir einu
Įsivaizduoju, kad esu neo
iš matricos, jis taip pat pasirinko raudoną
laužas dega mano pilve, laužas dega
iš nasrų žiežirbos srūva, iš nasrų žiežirbos
Husserlio metodas
Tariame:
Paleidau arklį nuo pavadžio zovada skrieja arba
sušėriau vieną antrą trečią šertį arba
užkerojo visi augalai arba
pro plyteles prasikalė pienė arba
pritvinko debesys ir prapliupo lietus arba
upė patvino ir išskalavo smėlio skulptūras arba
paskutinis jos lašas perpildė taurę arba
saulė nudegino odą arba
skilo spygliuotas kaštono kiautas arba
griuvo Berlyno siena, aprašinėta laiškais
nieko, pastatysime naują
galerijoj kaip tik keičiama ekspozicija
Vaizduojame:
R h
z
g ( ) a f
h
v
n
Rašome:
Šis metodas nebeveikia
Žemėlapio braižymas
Miesto planuotojai
brėždami gatvių linijas
formuoja minties eigą
žmonių, ten gyvensiančių
kuriam miestui pasiduoti, klausi
kurios architektės vaizduotei
paklusti
nemindžioti takelių žolėje
nepiešti naktį grafičių
esu vanduo, tekantis latakais
pokalbio garsas, atsimušantis į sieną
argi ne gražu, klausi
dalykai, varžantys