Eilės
●
kurti mintį belaikę
iš psichokosminių žodžio dalelių
tarsi saulę amžiną
žydrą ir žalią
●
praėjo tai kas buvo duota kaip kančia
pavirto žodžio kūno vizija skaisčia
ir tai ką tu pasaulio formoje radai
tebuvo nukryžiuoto kosmoso žiedai
●
maištaujantis prieš tamsų kūno maištą
įkūnijęs minties miražą skaistų
štai jogas metafizinis kartoja
žodžius tyloj iš garso sutvertojoj
●
šviesa kaip angelų duona mintantis
medituojantis minties miražą nušvintantį
dvasios gemalą esamybėje kintantį
mirtį tarsi gimimą sutinkantį
●
ir tu esi sparnuota
pragaro deivė
užpildžiusi savo ausis
chaoso muzika
●
mylimoji bekūnėj visatoj
ten kur nieko nėra net kančios
įsukta į svaiginantį ratą
nušviesta gintarinės delčios
●
būsite išspjauti drungni besieliai bekūniai
akli gaivalai maišantys keiksmą maldą
laukia rūsti valanda amžinybės viršūnėj
perkuria dangų ir žemę kosmosą valdo
●
Dievo ašara žemės saloj
žydragelme visatos migloj
tarp daiktų tarp žodžių numirusių
Atlantidos žemėlapis piramidėj papiruse
●
savižudė minia apgirtusi bedugnėn rieda
brandindama mėsingą karmos žiedą
jos pranašai griuvėsiuose choralą gieda
aplinkui skleisdami bedvasį žodžių kliedą
●
iš kosminių dulkių esi nulipdyta
ugninės tamsos Galatėja
pradėjusi baigusi amžiną mitą
į mano sapną atėjusi
●
dievažmogis tiesą skleidė
Buda išmintį jų dvasia
kūrė tyrą būtovės vaizdą
atspindį pranašų mintyse
●
poezija mistika tylos kaip kalbos
įžodinus dvasią už belaikės ribos
susitvėrusi dievą antgamtėje švies
tarp tamsos ir šviesos įkvėpėja būties
●
įrodyk kad jis yra
įrodyk kad jo nėra
klastingai šypsosi
pilko angelo chimera
●
dievų ieškotoja daiktuose
sielotyra būtijolė dvasia
žydragelmė esanti mintyse
substancija šviesia
●
myliu pasaulį tą
kurį savyje turiu
iš minties dalelių
dieną naktį kuriu
●
nauja kokybė mąstymo būties
ne beprotybė vargana išties
būtovė permanentinės minties
kai tu dvasia ne simbolis keities
●
per tikėjimą ateina patirtis
belaikė absoliuto būtis
šviesi abejonės naktis
minties daiktų atvertis
●
žodis klajojantis tyruos
pragaro žaizdos dvasia
dievišką mirtį patyrus
sąmonės rože šviesia
●
gali ugnies šviesoje
šventraštį savo rašyti
kai metafizinė saulė
antgamtėje švyti
●
ant kaulų ir kraujo šventykla suręsta
Dievo kaukė dangaus nekaltybėj seniai suteršta
avelių bliovimas kūnas po kryžiaus našta
Žanos ašara ant inkvizitoriaus delno karšta
●
spiralė minties kundalinė
žydragelmė aušra ugninė
bėgančioji banga žalia
Budos saulė širdis ovale
●
dievažmogis kelias į kryžkelę
taip ir sakau
rasos lyg vyno sklidiną
Budos gėlę laikau
●
su Dievo pagalba gyvybe užpildai mane
po kosmine saule žydra ledine
pavirstančia auštant pasaulio ašim ugnine
dangaus ir žemės susiliejimo fone
●
belaikis kosmosas įsikūnijęs daiktuose
Dievo širdį atspindi dvasia
substancija meilės šviesia
spinduliuoja būties erdvėse
●
absoliuto įrankis nuskaidrėjus dvasia
kontempliacijos judesys mintyse
amžinosios gyvybės trejybės ženklai
praregėjus mylėjus aklai
●
belaikis sodas kur dievai paklysta
aklųjų ir šventųjų stabmeldystė
ugnies šviesa mintis kaip gravitonas
būties traukos apaštalas Platonas
●
tyliai imasi mintys
transmutacija tuštuma
amžinųjų dalelių
laikinoji suma
●
besivartantis ant žarijų pragaro dugne
po nuodėmės saule juoda ledine
kur tavo gelmės vedė kai per pasaulį ėjai
į pažinimo medį Dievą vijai
●
mintis ėjusi
prieš nematomą srovę
sielos dugne
anapusinėj tikrovėj
●
Dievas pasakęs per Kristų
kad jis danguje yra
neįrodomas kaip chimera
vandens ir ugnies susiliejimo sfera
●
Dievo veidas nešantis mirtį
tam kuris jį išvydo
mintį kaip labirintą patirti
įeiti į vidų
●
mąstytoja gimdytoja meilužė
o sielos veidrodis bangom sudužęs
tarytum jūra kranto neįveikus
taip skleidžiasi ugninis meilės laikas
●
psichokosminis sąmonės mitas
Budos saulė baltoji nušvitusi
ir dievai kaip viršūnių žaidėjai
davę kūną belaikį idėjai
●
pasaulis iš dalelių sudarytas
dvasia ir ją užpildantys dievai
mintis prasmių esencija tarytum
per tuštumą bepradę keliavai
●
spirito liepsnoje susideginanti tauta
žodžių stigmomis pražydusi sielos gamta
atsiskyrėlė šio pasaulio dievų užguita
agonija meilės kraujo puta
●
nepribrendusi pjūčiai deja
į Dievo dulkes sėjanti žmonija
kas prasmė jeigu melas nevirsta į tiesą
į pragaro dugną šunkelius tiesiant
●
šventeiva degančią žvakę prarijęs
šešėlis tamsos karalijos
juodasis drugys ant lelijos
dangų ir pragarą jungiančios gijos
●
žinau Dieve kad be tavęs esu niekas
Himalajų šviesa naktyje žydras sniegas
vienuolių širdys ekstazėje švytinčios olos
pasaulio niekybei laiko miražui nutolus
●
būtybe būvį keičianti į būtį
po grožio saule tragiškai žalia
tave it paukštį nerimas pražudė
lyg pervėrė nematoma strėle
●
o garsas aido spindulys bekūnis
atsispindėjęs nuo būties viršūnės
mintis kaip garsas amžinas belytis
tarp žodžio ir tarp daikto dalelytės
●
būtijolė būtovės gėlė
žydragelmė tyli auksavarsė
kai mintis per visatą begarsė
lekia tarsi ugninė strėlė
●
meilės sodas žalios šakelės
labirinte sustojusios minios
Budos pėdsakas dvasioj ugninis
aštuonlinkis nirvanon kelias
