Apokalipsės

 

apokalipsė nr. 1

 

jau dvi savaitės

man rodos, kad tuojau įvyks

apokalipsė.

aš sėdžiu ir laukiu.

kartoju visiems sutiktiems

norėdama perspėti –

niekas netiki.

sako, gerk savo vaistus

arba mažiau skaityk philipą k. dicką

daugiau pasivaikščiok grynam ore

pakalbėk su psichiatru.

aš nenoriu kalbėti su psichiatru

nes žinau

jog apokalipsė

jau teka

mažos mergaitės venose

kurios tuoj sprogs

tuomet –

aš pasiduosiu

ir mane užplūs

fantastiški regėjimai

tartaras ir kosminiai ūkai.

aš esu –

senovės romoje

laukiu kada pagaliau

visi susinaikinsime

tačiau mirusieji tyliai miega

niekas neprisikelia

o aš –

prabundu savo kambary

ir aplink –

vien tyla.

 

 

 

apokalipsė nr. 2

 

man siunčiami ženklai.

užrašai ant kojų

byloja –

kiekvienas rytas yra

nauja

apokalipsė.

kiekvienas rytas yra

mažas pragaras

per kurį

privalai žengti

virsdamas

mažu žvėriūkščiu

po stiklo gaubtu

iltiniais dantimis

bandančiais prasigraužt

į tikrovę.

 

 

 

apokalipsė nr. 3

 

praėjo trys nerimo dienos.

nieko neįvyko.

vakar kambaryje mačiau storą žiurkę.

vakar kambaryje vaikščiojau ratais bandydama ją pagauti.

šiandien man viskas aišku –

nebuvo jokios žiurkės.