Neįvykęs susitikimas
Vinjetės nuotrauka iš Vytauto Pupšio asmeninio archyvo
Sena vinjetė, tolimos jaunystės nuotrauka. Į mus žvelgia jaunuoliai, pilni svajonių apie gražią ateitį ir numatytą, tačiau neįvyksiantį susitikimą po 10 metų. Tai Mažeikių valstybinės gimnazijos IV laidos abiturientai.
1930-ieji – visa Lietuva mini Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Ta proga vinjetės viršuje kairiajame kampe – Vytauto paveikslas. Apačioje kairėje – Mažeikių gimnazijos pastato vaizdas ir užrašas ties juo: MEMENTOTE 1940-VI-18, primenantis, kad buvę abiturientai visi maloniai kviečiami susitikti po 10 metų. Apačioje dešiniajame kampe žinomo Mažeikiuose fotoateljė savininko J. Gurvičiaus (vėliau jis sušaudytas nacių) pavardė.
Prabėgo dešimtmetis. Buvę mokslo draugai ruošėsi susitikimui. Kaune, Laisvės alėjoje, žymiame to meto restorane „Metropolis“, buvo užsakyta vakarienė. Moterys pasidarė šukuosenas. Deja, 1940 m. birželio 15 d. sovietų tankai, vikšrais ardydami asfaltą, nuropojo Kauno gatvėmis. Nusistovėjęs gyvenimas griuvo. Numatytas susitikimas neįvyko, ir „Metropolio“ administracija sąžiningai grąžino piniginį užstatą.
Įvairiai susiklostė gimnazijos mokytojų ir buvusių abiturientų likimai, Lietuvą užgriuvus karo audroms ir okupacijoms. Iš kairės vinjetės pusės nuo viršutinės eilės matyti:
Gimnazijos direktorius Stasys Totorius, griežtas ir reiklus matematikas. Vėliau buvo iškeltas į Marijampolės gimnaziją.
Vicedirektorius René de La Croix, kantrus ir tolerantiškas Prancūzijos vokietis. Mokė vokiečių kalbos. 1941 m. repatrijavo į Vokietiją.
Gamtos mokslų mokytojas Julius Šlekys, kuris mokykloje dirbo 36 metus ir mokė kelias mažeikiškių kartas.
Piešimo mokytojas Pranas Brazdžius, garsėjęs savo keramikos dirbiniais.
Muzikos mokytojas Karolis Pukevičius. Vargonininkas, chorvedys, kultūrinio gyvenimo Mažeikiuose organizatorius. Sovietų represuotas.
Higienos mokytojas Povilas Tautvaišas. Mažeikių apskrities vyr. gydytojas, vėliau vyriausiasis apskrities ekspertas, žinomo JAV šachmatininko Povilo Tautvaišo tėvas. Sovietų represuotas.
A. Baronaitė. Baigė meninio sporto mokyklą Vienoje, Austrijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Australijoje.
Seserys Hofmanaitės. Irena Hofmanaitė-Citavičienė pasitraukė į Vokietiją. Valerija Hofmanaitė- -Remienė po karo gyveno JAV.
Genutė Pilinkaitė-Juodelienė. Baigė VDU. Odontologė. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Australijoje. Jos brolis Vladas Pilinka žuvo Archangelsko lageryje 1943 m.
Valerija Semenavičiutė-Damašienė. Ištremta prie Laptevų jūros 1941 m.
Juozas Remys. Poeto Doniaus Remio brolis. Simfoninio orkestro steigėjas Mažeikiuose vokiečių laikais. Pasitraukęs gyveno Čikagoje.
Steponas Kenstavičius-Kęsgaila. 1941 m. sukilėlis Dapšių kaime. 1942–1944 m. Kauno burmistras. Mirė 1971 m. Monrealyje, Kanadoje.
Juozas Liutkus. Gydytojas, vokiečių mobilizuotas į vermachtą. Grįžęs dirbo rentgenologu Mažeikiuose. Žmona su sūnumi pasitraukė į Vakarus. Jo brolis Antanas Liutkus prieškaryje buvo Lietuvos diplomatas Prancūzijoje.
Jadvyga Gustaitė-Pupšienė, papasakojusi savo sūnui Vytautui Pupšiui šiuos atsiminimus. (Vytauto Pupšio tėvas Konstantinas Pupšys buvo Mažeikių gimnazijos direktorius 1945 m.)
Kitų likimai nežinomi.
