Kaip rašyti meilės laiškus tarpukario Lietuvoje

Tarpukariu Šiauliuose veikusio knygyno ir leidyklos „Lietuva“ savininkas Liudvikas Jakavičius (1871–1941) laikomas stambiausiu privačiu to laikotarpio leidėju Lietuvoje. Jo paties teigimu, leidykloje „Lietuva“ išleistų daugiausia pramoginio, šviečiamojo ir praktinio pobūdžio leidinių – įvairių sričių vadovų ir patarimų knygų, kalendorių, sapnininkų, maldaknygių, sensacingo turinio literatūros, populiarių proginių dainų rinkinių, atvirukų ir t. t. – šalyje buvo paskleista per 2 mln. egzempliorių. Nemažą dalį šios mažiau išsilavinusiems visuomenės sluoksniams skirtos lektūros L. Jakavičius pats ir parašė – Lietuvanio, L. B-lio-Skurdžiaus, Piršlio ir kt. slapyvardžiais. Vieno iš jo rašytų praktinių vadovų ištraukų čia ir pateikiame. Žinoma, dabar sunku vienareikšmiškai pasakyti, kiek rimtai šie patarimai buvo traktuojami, ar buvo sekama „kurtuaziniais“ epistoliniais pavyzdžiais, juo labiau kad humoristinių gaidelių juose nestinga (ir tai nenuostabu: L. Jakavičius buvo prisiekęs mėgėjų teatro entuziastas, pats rašęs, statęs, leidęs ir vaidinęs komiškus, satyrinius scenos veikalus).

Archyvinis „Meilės ir tarnybinių laiškų, elgimosi ir prašymams rašyti vadovėlio Lietuvos jaunuomenei“ egzempliorius saugomas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, skaitmeninę jo kopiją galima pavartyti Virtualaus elektroninio paveldo sistemoje (epaveldas.lt). (Leidinio kalba, išskyrus numanomas korektūros klaidas, netaisyta.)

 

 

Laiškas mylimai merginai

 

Mano mieloji Onute!

Nenusistebėk perdaug iš šio mano laiškelio. Turiu atvirai prisipažinti, kad aš Tamstą myliu. Iš pirmojo mūsų susitikimo ir pažinties aš Tamstą pamilau, bet iki šiol vis nedrįsdavau savo meilę Tamstai pareikšti. Dabar, atėjus Tamstos varduvių dienai, sukaupęs visas savo jėgas, pasiryžau atverti Tamstai savo širdies paslaptį. Taip… Aš Tamstą myliu! Sveikinu Tamstą vardo dienoje ir iš tikros širdies linkėju Tamstai visokių laimių, sveikatos ir pasisekimo. Jeigu reikėtų didžiausio pasiaukojimo, tai aš savęs nepagailėčiau, kad tik suteikus Tamstai laimės. Labai gailiuosi, kad neturiu brangių dovanų Tamstai varduvių dienoje apdovanoti, bet pareiškiu, kad būčiau laimingiausias žmogus, jeigu Tamsta leistumei man pačiam save šioje varduvių dienoje Tamstai pasiaukoti, jeigu Tamsta tą mano auką nepaniekintumei. Labai atsiprašau už drąsą, ir šį mano pareiškimą nepalaikykite piktu. Rašau tą, ką mano širdis sako. O nuo Tamstos priklauso mano jausmus priimti arba atmesti; padaryti mane laimingu arba nelaimingu žmogumi.

Pasilieku Tamstą gerbiąs ir širdingai mylįs

Antanas

 

Palankus mergelės jaunikaičiui atsakymas

 

Brangusis Joneli!

Nepaprastai sujaudino mane ir daug džiaugsmo manyje sukėlė Tamstos malonus laiškelis. Aš jau senai jo laukiau, nes numaniau, kad Tamsta mane myli. Mano širdies kilniausi jausmai priklauso Tamstai. Aš Tamstą myliu iš visos širdies ir kiekvieną kartą džiaugiuosi Tamstą pamačiusi. Prašau šį vakarą užeiti pas mane, aš Tamstą supažindinsiu su savo namiškiais. Laukiu Tamstos atsilankymo.

Tamstą mylinti Marytė Kežgailytė

 

Gilios meilės mylimai mergelei nuoširdus pareiškimas

 

Maloniausioji Gėlele!

Ak ta meilė! Kokią ji turi galybę! Aš beveik apsvaigęs esu nuo to laiko, kai Tave, mano Mieloji, pamačiau. Aš esu nesavėje. Aš ne sau gyvenu. Aš atsitraukiu nuo šio pasaulio ir vien tik Tavim gyvenu. Ar Tu supranti, mano Mieliausioji, šį galingą meilės jausmą? Kai persistatau sau mintyj Tavo meilų veidelį, Tavo dailų liemenėlį, Tavo kvepiančius plaukus, tai mane kažin kokie burtai apstoja ir aš nebegaliu nė iš vietos pasijudinti. Koks aš galingas, koks aš laimingas! Tu esi Angelas man atsiųstas iš dangaus, kad mane palaimintum ir suteiktum man šioje žemėje rojų. Man dabar visas pasaulis pagražėjo. Man visi žmones, rodosi, tapo geresni, tobulesni. Kokia tai meilės galybė! Dabar jaučiu, kad man reikalinga tik Tavo meilė. Visko kito man yra perpilnai. Visi mano troškimai dabar sudėti prie Tavo kojelių. Visa mano laimė gyventi su Tavimi. Rašyk, nes nekantriai laukiu Tavo ištarmės! Rašyk, rašyk, nes laukiu, laukiu!

Tavo iki paskutinės valandos

Jonas Drąsutis

 

Laiškas atsisakymo nuo meilės

 

Gerbiamasis Tamsta!

Tamstos laiškas, kuriame Tamsta pasisakai mane mylįs ir prašai mano rankos, mane šiek tiek nustebino. Tai buvo visai nelauktas, netikėtas laiškas ir pasiūlymas. Nors man ir nemalonu, bet aš turiu Tamstai pasisakyti, kad aš Tamstos nemyliu ir už Tamstos tekėti negaliu dėlto, kad esu jau kitą pamilusi ir kitam esu tekėti žodį davusi.

Su tikra pagarba Magdė Skiauterytė

 

Laiškas bernelio mergelei, kuriame jis pareiškia, jog nori jos vyru būti

 

Mano Mieliausioji!

Aš nebesuprantu, kas su manim darosi: ar aš sapnuoju, ar klajoju, ar svajoju? Tai Tu, Brangiausioji, mane myli! Tu mane myli… Juk Tu pati savo švelnia rankyte tai parašei! Oi, koks aš laimingas! Dabar aš drąsiai galiu vadinti Tave savo sužieduotine! Kažin kokia nežemiška, bet dangiška gražiausių jausmų garmonija griežia mano mintyse, širdyje ir sieloje. Nuo šios valandėlės viskas mudviejų suvienyta. Kažin ar yra laimingesnis žmogus už mane. Viskas mane ramina, viskas mane džiugina.

Mano Brangiausioji! Tikėk manim! Aš nuveiksiu visus trukdymus, kurie stos skersai mudviejų gyvenimo kelio. Didelė meilė suteiks man didelę galybę. Aš trokštu kuogražiausiai, mano balandėle, su Tavimi į draugę susieiti ir amžinai Tavo ištikimiausiu draugu, Tavo vyru, Tavo globėju būti. Oi, kaip man tas laikas be Tavęs ilgas ir nuobodus.

Kūnu ir siela Tau atsidavęs.

Tavo Algis Rūtenis

 

Atsakymas į mylimo berniuko laišką

 

Gerbiamasai Tamsta!

Tamstos laiškas padarė man labai malonaus įspūdžio. Labai man smagu, kad Tamsta atkreipei į mane dėmesio ir kad aš galiu padaryti Tamstą laimingu. Bet ne visuomet dviejų įsimylėjėlių laimė pareina vien tik nuo jų meilės. Simpatija mano giminių Tamstai atvirkščiai turės didelės svarbos mūsų laimėje. O Tamsta dar nepasižįsti su mano tėveliais. Maloniai prašau atlankyti mūsų namus šį sekmadienį. Aš tikiu, kad tėveliai bus Tamsta patenkinti ir Tamstos prašymas mano rankos nebus atmestas.

Iki malonaus pasimatymo lieku Tamstą mylinti

Juzytė

 

Jausmingas meilės laiškas

 

Mano Mieloji Elenyte!

Ar Tu žinai, mano mieloji Elenyte, kad Tu mane taip sužavėjai, jog aš nebesitveriu savyje. Aš dieną ir naktį svajoju apie Tave ir Tavo skaistų veidelį, baltas rankeles ir Tavo malonią šypseną, kuri mane vakar vakaruškose taip sužavėjo. Visą naktį nebegalėjau užmigti ir galų gale priėjau prie šios išvados, kad nebėra gyvenimo be Tavęs; ar mirti ir žemėje supūti, ar amžinai su Tavim būti ir skrajoti begalinėje meilėje, laimės bedugnėje ir lėkti, lėkti nuo visų, kas trukdo, pasislėpti su Tavim drauge, kur tik viena meilės saulutė tešviestų ir šildytų. Šiandien aš pasiryžau tarti Tau paskutinį žodį ir tikėti, kad Tu amžinai būsi mano. Taigi prašau šį vakarą, kai sutems, atvykti į mūsų beržynėlį, kur aš lauksiu Tavęs, kaip saulutės užtekant.

Likie sveika, mano mieliausioji! Bučiuoju Tave tūkstantį kartų ir pasilieku Tau amžinai atsidavęs.

O jeigu Tu paskirtoje valandoje neateitum, tai kas beišsakys, kiek tai man širdies skausmo padarytum. Tad lauksiu Tavęs, lauksiu, lauksiu…

Tavo Albinas Mintautas

 

Elenytės į Albino laišką atsakymas

 

Mano Brangus Albuti!

Oi, kaip aš esu laiminga! Gavus Tavo malonų laiškelį trissyk perskaičiau ir pabučiavau. Bet kai giliau pramaniau apie mūsų dabartį ir ateitį, tai karčiai apsiverkiau ir dabar aš tebeliūdžiu. Tu žinai, Albuti, kad aš tave širdingai myliu; ne kartą esi girdėjęs, kad sutinku būti taip, kai Tu rašai, tai yra Tavo amžinai; pagaliau žinai, kad ir mano tėveliai su tuo sutinka. Tačiau nešvies man laimės saulutė, kol nebūsiu susijungusi su Tavim ne vien žodžiais, bet amžinais moterystės ryšiais. Tad kam kviesti į beržynėlį, ir dar taip vėlai, kada jau mūsų kaime visi eina gulti. Kam mums slėptis su savo meile!?

Mielas Albeli! Atsiprašau už savo atvirumą: aš pradedu abejoti Tavo žodžių nuoširdumu ir drįstu pateikti naują, bet šį kartą griežtą pasiūlymą. Sakaisi, myli ir nori amžinai mylėti, tada įvykdyk savo sumanymą ir pasakyk apie jį ne man vienai, bet kad žinotų mano tėvelis ir motinėlė. Man širdis plyšta iš skausmo prisiminus motutės žodžius, kad ir kitoms Tu galįs parašyti panašiai meilės laiškų, kaip ir man. Neapsivilk, mano Brangusis, ir manęs neapvilk. Aš tikrai ir begaliniai Tave myliu, bet nieko neleisiu, kas galėtų suardyti mano šventą ir brangų padorumą.

Baigdama laišką, prašau šį vakarą 7 val. atvykti į mano namus. Aš esu pasiryžusi Tavęs laukti drauge su savo brangiais tėveliais ir bendrai su jais pasikalbėti mudviejų ateinančia gyvenimo laimuže.

Pasilieku karštai Tave mylinti

Elena Danguolė

 

Mylimajam laiškas dėl sutuoktuvių periškados

 

Brangusai mano Stasyti!

Su ašaromis akyse ir skausmu krūtinėje rašau Tau laiškelį. Tėvams atsisakius leisti man už Tavęs tekėti, aš dar negaliu atsipeikėti. Argi mūsų laimė bus suardyta ir mano širdis amžinai budės? Aš nekenčiu turtų, kurie buvo mano tėvų atsakymo priežastis. Juk ne turtuose laimė! Tu, Stasyti, neturtingas, bet aš myliu Tave. Mano brangusis, neliūdėk, aš tik Tave vieną myliu ir už kito netekėsiu. Aš Tavęs lauksiu ir tikiuos, kad Tu mūsų meilės įkvėpimu pasieksi tinkamą laipsnį visuomenėje, ir tuomet mano tėvai leis mane tekėti už Tavęs, o kol kas – gyvensime viltimi.

Neliūdėk ir pasitikėk Tave mylinčia Tavo

Jadzytė

 

Laiškas mylinčiam vaikynui

 

Mano brangusis Joneli!

Štai jau kiek laiko, kaip mus likimas perskyrė ir lig šiol aš negaunu iš Tavęs jokios žinutės. Į namus Tu taip pat parašei tik vieną laišką, iš kurio aš ir sužinojau Tavo antrašą. Aš nežinau, ką ir bemanyti. Tu gerai žinai, kaip Tu man esi brangus, po to kaip atidengiau savo jausmus ir aš Tau prižadėjau laukti Tavo parvažiavimo. Visi žmonės man neįdomūs, aš Tave myliu tik vieną. Ir nuo žmogaus, kurį aš taip myliu, negaunu jokios žinelės…

Kaip aš norėčiau būti su Tavim kartu, prisiglausti prie Tavo krūtinės ir klausytis ištikimo širdies mušimo. Bet tai gal negreit įvyks, ir kol kas man labai nuobodu. Gal Tu galėtum gauti nors kelias dienas atostogų. Aš be galo būčiau laiminga Tave pamačiusi, ir mudu drauge praleistume daug smagių valandėlių. Kuomet gi galų gale mūsų persiskyrimas pasibaigs ir prasidės tos iš-svajotos laimės valandėlės?

Tave nuoširdžiai mylinti Elzytė

Pašvitinys

1929 m. balandžio 1 d.

  

 

Iš: Meilės ir tarnybinių laiškų, elgimosi ir prašymams rašyti vadovėlis Lietuvos jaunuomenei. Parašė Piršlys. Šiauliai: Knygynas „Lietuva“, 1929

Parengė A. P.