LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS

Dočio iš Alksnynų pamintijimai

„Neužmirštuolė“ – tai popierinė gėlė, kurią prie savo širdies sausio 13 d. įsisegti kviečia akcijos ambasadoriai LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Arturas Jasinskas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, profesorius Alfredas Bumblauskas, DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, DELFI žurnalistai Vaidas Saldžiūnas, Vytautas Jokubauskas, „15min“ žurnalistai Paulius Gritėnas, Dovydas Pancerovas, Paulius Ramanauskas“, – skelbia „Delfi“ portalas.

Klausimas savanorių pajėgų vadui: ar jis atsiklausė savanorių ir Televizijos bokšto bei Parlamento gynėjų, ką šie mieliau prie širdies segtųsi – trispalvę ar neužmirštuolę sausio 13 d.?

Savanoriams ir Ukrainai mes kur kas daugiau paaukotume nesupriešinti šio brukamo kosmopolitinio naujadaro, įsisegę į atlapą trispalvės ženklą.

Simbolinę valstybės erdvę reikia gerbti ir saugoti kaip akies vyzdį. Tokių išdavysčių istorija gali ir neatleisti.

Iki Sausio 13-osios dar keturios dienos, o „Info TV“ jau įsisegė į atlapus „neužmirštuoles“. Įdomu, ką galėtų reikšti toks skubėjimas? Akcijos „Neužmirštuolė“ ambasadoriai, rodos, kvietė tą aktą atlikti sausio 13 d., o ne sausio 9 d.

Tikriausiai neturi kalendoriaus, dienų neskaičiuoja. Kokie laimingi žmonės. Va kodėl jie visą laiką taip maloniai iš žydrojo ekrano su žydra gėlele atlape užsimiršę šypsosi, – supratau.

  

 

Kai tik Lietuvoje kas nors reikšmingo ir įdomaus atsitinka, žiū, ir skambina man Dočys iš Alksnynų. Paskambino ir šįvakar. Guodėsi, kad neturi asmeninės FB paskyros ir bijo turėti, nes ten, jo manymu, baisūs dalykai dedasi, dar baisesni nei tikroj pačiupinėjamoj tikrovėj. Klausiau, kas jį taip suneramino, kas užkliuvo. Sako:

– Atėjo Alksnynų žmonės. Renkasi sunerimę. Kol kas dar be beisbolo lazdų, be plakatų, be leistinos atributikos prie mano namų. Sako, skambink, Dočy, į Vilnių, perduok kam nors, kad mums neramu, Austėja feisbuke Dviratį išrinkinėja. Ne iškart supratau, ko jie nori, o jie vienas per kitą ėmė man aiškinti. Sako, Dočy, mums tokios demokratijos nereikia. Verčias viskas aukštyn kojom mūsų valstybėj. Austėja nebenori, kad Asta ją vaidintų, bet neskambina iš pradžių Astai, draugiškai nepaprašo, nesusitaria, kad ta jos nebevaidintų, o per visų galvas FB paskyroje rašo tiesiai pačiam Dviračio prodiuseriui ir scenaristui Haroldui ir tą vyrą spaudžia į kertę, kad tasai Astą išmestų iš darbo ir jai vaidmens nebeduotų, ir scenarijų bei siužetų Astai neberašytų.

– Ir ką tu jiems atsakei? – klausiu Dočio.

– O ką galėjau atsakyti? Tik patvirtinau jų mintį, kad iš tikro verčiasi viskas aukštyn kojom: visai nejuokinga ir humoro jausmo neturinti Austėja dabar yra kur kas juokingesnė už ją vaidinančią aktorę humoristę Astą. Austėja dabartės didelį juoką išskaldo, ir Haroldas galėtų kviestis Austėją Landsbergienę, kad toji laidoje Astą Baukutę vaidintų. Alksnynai pritarė, kad būtų tikrai juokinga, ir taikiai be pykčio ir kraujo praliejimo išsiskirstė po namus.

Ir iš tikro šį sekmadienio vakarą jokių kriminalinių žinių iš Alksnynų „Delfi“ kol kas nepaskelbė.

  

  

Neturėdamas ką veikti užmečiau akį į broliukų latvių ir estų „Delfi“ portalus. Ir, o siaube, jie ramūs kaip belgai, net nenujaučia, kad karas ant nosies, nors dėl savo demografinės padėties tiesiog klykt turėtų, kiek ten potencialių žaliųjų žmogeliukų. Jie nenutuokia, kad karas jau vyksta, o priešas prie apsupto miesto vartų.

Mėginu klausti savęs, kaip čia dabar yra, ar kaimynų žiniasklaida slepia nuo savo piliečių karo ryt poryt grėsmę, o gal jiems ir negresia kaip mums dėl kokių nors skirtingų geopolitinių priežasčių? Bet juk neįmanoma įsivaizduoti, kad Rusija pultų mus vienus, latvius ir estus palikusi ramybėje. Galų gale penktasis NATO straipsnis jiems galiotų pirmiausia, jei Rusija pultų tik mus.

Kaip ten bebūtų, apie karą mes šaukiam Europoj garsiausiai. Ir ką iš to turime? Visišką susvetimėjimą su kaimynu, o negera perspektyva – diplomatinių santykių nutraukimas. Blogai pabaigai – gera pradžia.

Naivesnis žmogus gal svarsto: na dėl ko tas karas su Rusija galėtų prasidėti? Tarytum nėra jokio preteksto. Bet pretekstas labai greitai gali atsirasti ir jau ant akių atsiranda. Manau, kad ne be anos valstybės pagalbos.

Rusija turėtų ne vieną motyvą, jei, neduokdie, nutiktų blogiausia. 1) Tie lietuviai – isterikai ir rusofobai (jei netyčia kas, o gal patys nukneckintų kokį vatnyką, būtų pakankamas pretekstas taip įkaitintoje atmosferoje ir garnizonus įvesti kaip 1939-aisiais). 2) Tie lietuviai – žydšaudžiai ir antisemitai, na ir aišku – fašistai. Toks „bukietas“ apibūdinimų mūsų įvaizdžiui pasaulyje mus daro labai nesimpatiškus ir kažin ar vertus apgynimo.

Ir bėda ta, kad patys tokį vaizdinį kuriame. Latviai ir estai kažkodėl to nedaro.

Kyla klausimas, kas užsakinėja tuos lietuviškus karo maršus ir kur jie nuves.

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.