Eilės

Lietus poetas

 

Nejau taip greit praėjo

pro šalį netikėtai

nerūpestingi lietūs

nežinomi poetai

 

Rimas Burokas (1976)

 

Bet nepraėjo niekas

pro rudenio raudonį

eilėraščio klajonės

mus pasitiko vėlei

 

Aš tavo knygą saugau

kaip savo keistą akį

aš tau rašau eilėraštį

per visą tamsią naktį

 

Išliko ant šaligatvio

keisti tie tavo žodžiai

kaip koks sulytas katinas

jie lietų atkartoja

 

Ir žiūri į praeivį

keistu geltonu žvilgsniu

kol ašaros suvilgo

žodžius tuos ant asfalto

 

●

 

Nereikia jokio autoriaus –

išmoksi eilėraštį ir be jo

nes kaip sakė D. Kajokas

jis tik trukdytų jį išmokt

 

Jei dalyvautų autorius

galvoj suktųsi jo biografijos faktai

kurie deja nedaro garbės

kurių geriau nežinot

 

Nu buvo buvo ir buvo

jis sėdi kavinėj Vaivos

užuot dirbęs dorą darbą

bendrauja su visokiom dvasiom

 

Paskui išslenka kaip vaiduoklis

Gorkio gatvę jau valdo tamsa

ir turistas ne vienas privengia

susitikt su juo kaktomuša

 

Neminėsim jau nutikimo

kai PEN centro nuščiuvo valdyba

kai per stalą apkrautą popieriais

nužingsniavo kaip kokia dvasia

 

Ir galvojo PEN centro valdyba

ar čia mums pasivaideno

ar tikrai per stalą netyčia

kažkas ėmė ir nužingsniavo

 

Tad geriau nereikia autoriaus

jis vis tiek viską sumaišo

ir vaikai geriau deklamuoja

kai pats autorius jiems nemaišo