ANDREJ SEN-SENKOV

Poezijos vertimai

Rusų poetas Andrejus Sen-Senkovas (g. 1968) dalyvauja šiemetiniame „Poetiniame Druskininkų rudenyje“. Jo eilėraščių vertimų jau esame publikavę 2015 m. gruodžio 18 d. numeryje.

 

 

Medemas. Kvadratas iš trikampių

 

 

Žemė

 

 

 

ant angelo nervų ląstelės
lentelė
gyvūno nemaitinti

 

meile skausmu neapykanta išdavyste neviltimi
vienatve mirtim gyvenimu

 

ne
pasirodo
mirtimi – galima

 

 

žaibas pataikęs į žmogų
žvalgosi
mato neįdomius organus
leidžias žemyn
čia randa tai ko stigo danguj
sudrėksta
ir ima žaisti
užtrauktuku – „žaibu“

 

 

peilis sviestas į dangų
krenta į žemę

 

peilio paliktos srūvančio ispaniško oro žaizdos
tokios gilios kad jose matyti
suplėšytos portugalijos pakrantės raumuo

 

 

 

Karvės

 

 

 

mirštančią karvę piešia be kanopų
nereikės ketverto kauliukų
kai pakils ir nuskris
dievo padaras karvytė

 

 

skiedra skrieja tiesiai į kamerą
objektyvas prisidengia stiklinėm rankytėmis
ir prasideda mediniai atspindžiai sudaužytam kine

 

 

sugauta šerno patelė žviegė be paliovos dvi dienas
būdama paršeliu ji nugirdo kaip skerdžia motušę
dvi dienas bandė nepanašiai
kai ėmė šiek tiek panėšėti – duobė prisipildė riebios šviesos

 

 

Raudona voverė

 

 

pusė nupieštų musių ant baltų marškinėlių –
neišgelbėti sušalę poliarininkai ant medvilninės lyties
kita pusė – pikti lėktuvėliai kurie jų neatskrido

 

kai motociklas skrieja į prarają
jis mostaguoja apskritom guminėmis rankom

 

sulūš jos
niekad daugiau nebekiš lengvabūdiškai pirštų
į benzininius asfalto vestuvinius žiedus

 

 

zoologijos sode
užhipnotizuotas gyvūnas prisimena visus kuriuos jis suėdė
tik vieno niekaip neįstengia
vargšas bevardis ėdalas
beldžia kumšteliais
tyliai prašo net nebandyt prisiminti

 

nėra gyvūno mano lėkštėj tikrai nėra
(paskutinė eilutė paimta iš kito eilėraščio
ir rašytina kursyvu)

 

 

Liusija ir seksas

 

 

seniai jau niekas nežiūri porno VHS formatu
menu kad pakračius kasetę
ji juokingai dunksėdavo
nelyg mažulytės porno žvaigždutės
byrėtų iš plastmasinio dangaus oralinių žvaigždynų

 

 

šeima žuvusi autokatastrofoj
atidarė priešais mokyklą kanceliarijos parduotuvę
mažiems angeliukams
nelabai tai prestižinė mokykla
naujų statybų rajonas
pusė angelų azerbaidžaniečiai
į mokyklą juos atveža to paties modelio automobiliais
kurie buvo pirmojoj eilutėj

 

 

Bet kuris Bigaso Lunos filmas

 

mėnulio pilnatis saulei:

 

kai pirmąkart įžengi į kamerą
prie tavęs prieina žmogus
ir prasideda išbandymas baime
kalėjimuose tokius žmones vadina „torpedom“
jeigu pramuš – nuskęsi

 

savam geltonyje

 

 

Nematomas Judas

 

aplink kaklo kauliuką
ima suktis oras
nutekindamas jį iki klausimo:
„ar tiesa
kad drebulė virpa be vėjo?“

 

 

Septintoji fotospauda

 

mirtis panaši į odnoklassniki.ru
mirusi moteris rodo nuotraukas
„o čia mes su sūnum atostogavome izraelyje“
dievas prisimena savo jaunėlį
ne atostogavo dirbo pagal kontraktą
buvo problemų
vargais negalais grįžo į dangų
neliko nė vienos nuotraukos
stebėtina bet žmonės jį dar ligi šiolei prisimena
dievas atspaustas formatu 10 × 15
matinis

 

 

Rankų darbo Vitgenšteinas

 

Tėvo,
plieno lydymo magnato Karlo Vitgenšteino,
namuose stovėjo 9 fortepijonai.
Tie muzikos instrumentai,
kurių nebučiuoja į lūpas.

 

Jo broliui,
Pauliui, pianistui,
netekusiam dešinės rankos
I pasauliniam kare,
Ravelis parašė visą Koncertą,
muzikinę „privilegijuotą aplinką“,
apie kurią gerokai vėliau rašė Delezas,
kalbėdamas apie amerikiečių siaubo filmus.

 

Kiti jo broliai,
Hansas ir Kurtas,
nusižudė jaunystėj.
Amžinatilsį popgrupės Ludwig & The Wittgensteins,
išleidusios tik vieną albumą
(„Der Satz“, Ostwald Records 1921),
pritariantieji vokalistai.

 

Jis mokės mokykloj
Lince
toje pačioje klasėje su Šiklgruberiu.
Manieringu berniuku,
mėgusiu piešt garvežius su vagonėliais,
prigrūstais dryžuotų berželių – žydų.

 

Kariavo Rusų fronte.
Apdovanotas medaliu.
Baltutėliu.
Nežvilgančiu.
Tokie apdovanojimai paprastai turi ilgus pavadinimus.
Tokius apdovanojimus įteikia patys sau tie,
kurie ilgai gydosi.
Laukdami injekcijų
jie išlanksto pirštus kaip pistoletus
ir šaudo į bokštus dvynius teleekrane.

 

Buvo kaimo mokytoju Tratenbache.
Po pamokų lupo vaikus
taip pat ilgai,
kaip šuo iškiša liežuvį lytinio akto metu.

 

Norėjo įstot į vienuolyną.
Vienuolyno vyresniajam pavyko jį atkalbėti.
Kol jie kalbėjosi penketą valandų, Jėzus pavargo.
Jam labai patiko Lenino Mauzoliejus.
Jis sakė,
kad jeigu šitas pastatas imtų ir prabiltų
– prabiltų maloniu krūtininiu balsu.

 

1936 metais atliko išpažintį draugams.

 

Pakliuvęs į TSRS,
svajojo vykti į ekspediciją
mokytis Šiaurės tautų kalbų.
Švietimo liaudies komisariate, neišleisdami, piktai pajuokavo:
„O šiaurės dantys ir nosys Jūsų nedomina?“

 

Skaitė rusiškai Dostojevskį.
Po Vitgenšteino mirties
buvo rastas „Nusikaltimo ir bausmės“ egzempliorius,
kuriame kiekvienas žodis buvo sukirčiuotas.
Milijonas pieštukinių rusiškojo SS žaibų.

 

Norėjo tapti frezuotoju Lichačiovo gamykloje.
Manė,
kad tik ten gaminamos miniatiūrinės detalės –
„kūjai“ ir „pjautuvai“
visai Tarybų Sąjungai.

 

Ilgai sirgo prostatos vėžiu.
Aukštybėse,
miręs,
pirmąsyk po daugelio metų nusišlapino nejausdamas skausmo.

 

 

Vertė Antanas A. Jonynas

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.