Vengrijos Nadkunšago regiono namų stogų dekoras

Vengrijos meninės kalvystės pavyzdžiai

Nadkunšage (Nagykunsag) ir jo apylinkėse bei daugumoje gyvenviečių kitoje Tisos upės pusėje valstiečių namai dar XIX amžiaus pabaigoje būdavo statomi iš nendrių ir nedegtų, saulėje džiovintų plytų, pagamintų iš molio ir šiaudų. Tose vietovėse net dabar apstu tradicijas menančių nedegtų plytų namų nendriniais stogais. Dauguma jų buvo pastatyti antroje praeito šimtmečio pusėje, bet išliko ir dar senesnių pastatų.

Abu smailo šelmens stogo galai baigiasi trikampio formos kraigais, frontonais, kuriuos seniau darydavo iš moliu sulipdytų nendrių, vėliau iš rąstų. Be blaivaus materializmo, šie baltai nudažyti Nadkunšago regiono valstiečių namai, kurių ramybę skleidžiantis, harmoningas formų dailumas netgi be jokių dekoravimų palieka įsimenantį estetinį įspūdį, pasižymi itin paprasta konstrukcija. Ir iš tikrųjų ant šių senovinių, nendrėmis dengtų gyvenamųjų namų reta ornamentų. Išskyrus verandos stulpelių puošmenas, dažniausiai šių namų sienos nebuvo puošiamos jokiais kitais dekoro elementais.

Ko gero, vienintelis ir šiuo metu dar dažnai aptinkamas senovinių valstiečių namų kitoje Tisos pusėje papuošimas – iš kaltinės geležies pagamintas fleronas (žiedas, pranc. fleur – kryžmai sudėtų stilizuotų žiedų arba lapų pavidalo architektūrinė puošmena). Gėles (tulpes, rožes arba dažniausiai visą jų puokštę), kartais ir gyvūnus, paukščius, kai kur – žvaigždes, pusmėnulį ir kitką vaizduojantys nuostabūs dirbiniai iškeliami virš priekinio, į gatvės pusę atsukto namo frontono. Labai dažnai tokią dekoraciją galima pamatyti ir virš galinio kraigo, esančio kiemo pusėje.

Vengrijos regionuose kai kur ir dabartiniais laikais tebėra įvairių namų stogus virš timpanų puošiančių dekoracijų, pavyzdžiui, išdrožtos gyvūnų arba paukščių figūros, žvaigždės, herbai, kryžiai, iešmai ir iš šiaudų supintos ir ietimi pervertos namų stogų viršūnės. Medžiagos, formos ir funkcionavimo požiūriu šie stogams skirti dekoro elementai gerokai skiriasi nuo tų stogo kaltinės geležies puošmenų, kurių ir šiais laikais aptinkama vietovėse, esančiose į rytus nuo įsivaizduojamos nubrėžtos Tisos upės centrinės linijos, tai yra ypač Nadkunšage ir jo apylinkėse. Tad pagal egzistavimo vietą jas galima drąsiai vadinti Nadkunšago namų stogų dekoracijomis, ypač pabrėžiant, kad jų medžiaga beveik be išimties yra kaltinė geležis.

Pagal senovinę sampratą ant namo viršūnės, kraigo ar stogo išdėstytos gyvūnų, paukščių figūros, krepšiai ir kitos dekoratyvinės formos saugo namą nuo gaisrų, perkūnijos, taip pat ir nuo piktųjų jėgų. Taigi manoma, kad pirminė šių dekoro elementų funkcija buvo išvyti demonus. Šio tikėjimo šaknys siekia mitologijos pasaulį, tačiau išliko tik papročių praktika, o ne dvasine motyvacija paremta raiška.

Ant naujesnės statybos namų su čerpių arba šiferio stogais matyti ir medinių dekoracijų, tačiau jos yra labai paprastos, dažnai tik išgraviruojami raštai. Šie naujoviški ornamentai mažai ką bendro teturi su puošniais kaltinės geležies dekoratyviniais elementais, kuriuos galima pamatyti tik pabrėžtinai ant senovinių, nendrėmis dengtų namų.

Timpano smailės geležis, kaip matėme, turi ne tik dekoratyvinę, bet ir praktinę funkciją, kuri stogo konstrukcijoje iš dalies išliko iki mūsų dienų. Timpano sulenktas į kilpą geležies galas nendrinio stogo briaunas, juosiančias vadinamąsias vėjalentes, pritvirtina prie kraštinių stogo lentų arba prie grebėsto galo. Šis stačiu kampu sulenktas, apačioje kilpa pasibaigiantis geležinis strypas, iškylantis virš namo stogo, naudojamas kaip įvairių puošybos elementų ašis. Kaimo kalviai įvairius ornamentus kurdavo būtent iš šio geležinio strypo arba kitas dekoracijas išdėstydavo apie jį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame regione nuo seno dauguma gyventojų yra reformatų tikėjimą išpažįstantys vengrai. Daugiausia dekoruotų geležinių strypų galima rasti būtent šioje Vengrijos dalyje. Kitoje Tisos upės pusėje, katalikų gyvenamajame Jasų regione, irgi galima pamatyti fleronų, bet ten namų stogų puošyboje kryžius yra privalomas elementas, o Nadkunšago namų stogai buvo dekoruojami ne tik gyvūnų figūromis, bet ir gėlėmis bei žvaigždėmis arba pusmėnuliais.

Būdingiausias timpanų smailės ornamentikos atributas ir dabartiniais laikais tebėra žvaigždė. Tarp įvairių formų dekoratyvinių elementų ją galima laikyti labiausiai paplitusia ir seniausia. Su įvairiomis gėlėmis, gyvūnais ir kitomis dekoracijomis beveik visada būna pavaizduota ir žvaigždė, tačiau paprastai ji būna stilizuota. Jos kampai dažnai virsta gėlių žiedlapiais. Dažniausiai žvaigždė būna šešiakampė, bet galima aptikti ir penkiakampių, keturkampių arba daugiakampių. Keturkampė žvaigždė iš tikrųjų laikytina šešiakampės variantu arba „įpėdine“, nes, be jokios abejonės, ji sudaryta išsaugant keturis šoninius šešiakampės žvaigždės kampus, o viršuje ir apačioje vietoj jos viršutinio ir apatinio kampų yra išlikusi geležinio strypo ašis. Manoma, kad pirminiuose darbuose ant geležinio strypo galo buvo viena žvaigždė. Tūrkevės vietovėje esančio seniausiu laikomo (turinčio maždaug 200 metų) namo su nendrių stogu viršūnę puošia vienintelė šešiakampė žvaigždė, tačiau virš stogo ant geležinio strypo ji neiškelta, tik sujungia vėjalenčių galus, taip juos pritvirtindama prie gegnių. Ko gero, tokia forma laikytina primityviausia ir seniausia. Šiek tiek vėlesnis tipas yra virš stogo iškilęs geležinis strypas su žvaigžde gale.

Kitoje Tisos upės pusėje labai paplitęs ir beveik visur aptinkamas ornamentas yra raidė S geležinio strypo gale. Tokia dekoracija būdingiausia skurdesnių valstiečių namų timpano smailėms. Vietomis raidė S komponuojama ant žvaigždės, o kitose vietose ji pritvirtinta prie geležinio strypo kairėje arba dešinėje pusėse ir forma yra panaši į tulpę. Būna ir tokių pavyzdžių, kuriuose viršutinis didelės S linkis baigiasi paukščio galva, o raidės forma primena gulbės kaklą.

Kitą formų pagausėjimo pakopą žymi gėlių ir gyvūnų figūrų atsiradimas greta žvaigždės arba be jos. Dažnai žvaigždei suteikiama stilizuota gėlės žiedlapių forma. Pasiturinčių žmonių namų stogus puošiantys ornamentai yra išraiškingesni. Be žvaigždės, jų namų stogai dažnai būna dekoruoti tulpės, lelijos, rožės ar kitos gėlės (kartais net visos puokštės) atvaizdais, įdomia jų kombinacija arba vėjo kryptį žyminčia vėliavėle ant geležinio strypo.

Pusmėnulis kaip viena iš stogų dekoracijų dažniausiai aptinkamas Šarete, kur neretai kraiguose matyti pusmėnulio formos išpjovos, skirtos atlikti pastogės skylių funkcijas. Pusmėnulis pasitaiko ir ornamentuose, kilusiuose iš Tereksentmiklošo ir Karcago. Ten geležinio strypo galui būdinga suteikti ieties smaigalio formą. Kai kur stogo dekoracija – viršuje žvaigždė, po ja ratu besisukinėjanti vėjarodžio vėliavėlė ir gaublys – primena bažnyčios bokšto viršūnėje esantį rutulį.

Gyvūniją daugiausiai reprezentuoja paukščiai. Tačiau, išskyrus gaidžio pavidalo vėtrungę, šie paukščiai beveik be išimties yra vandens: gandrai, žąsys, gulbės, garniai, bent jau tokius galima atpažinti juos nukalusių kalvių darbuose. Be paukščių, dar galima išvysti vilkų arba šunų, taip pat ir kitų gyvūnų. Kai kur šalia stilizuotų gėlių ant geležinio strypo pavaizduotos ir siuvėjo žirklės su pravertais kirpimo „nagais“. Manoma, kad jos nurodydavo namo savininko profesiją.

Didžiausia pirmiau apibūdintų stogų dekoracijų dalis yra kilusi iš Tūrkevės. Nadkunšago regione būtent Tūrkevėje galima aptikti daugiausia stogų dekoracijų. Šiais laikais Kišuisalaše jau labai retai jų galima rasti. Ten senovinio tipo kumanų (kunų) architektūrai būdingus namus su dvišlaičiais stogais išstumia jau seniai madingi tapę namai su karsto formos čerpiniais stogais, ant kurių nebeliko vietos jokiems fleronams. Nedaug geležinių stogų dekoracijų išliko taip pat ir Karcago mieste. Ne tokie įmantrūs ornamentai aptinkami išlikę ant skurdesnių valstiečių gyvenamų nendrėmis dengtų namų. Mezėtūre jų taip pat išliko nedaug – dauguma jų yra paprastos raidės S formos arba su apverstomis S pavidalo spiralėmis. Šiame mieste ant kai kurių senų smulkiaburžuazinių namų galima pamatyti net kryžius, reiškiančius, kad Mezėtūre gyveno nemažai katalikų. Kendereše ant katalikų gyvenamųjų namų stogų geležinis strypas dažniausiai yra dvigubo kryžiaus formos, o reformatų namus puošia stilizuota šešiakampė žvaigždė arba, daugeliu atvejų, vienintelė stilizuota tulpė. Kartais būna pavaizduoti tik tulpės kontūrai, todėl ją galima palaikyti taure. Tame pačiame mieste ant kryžiaus pavidalo geležinio strypo tarp kryžiaus šakų dar galima išvysti į keturias puses išsišakojusią dvigubą gyvatę, kurią galima laikyti žyminčia iš kryžiaus centro sklindančius spindulius. Tokia pati gyvatės formos dekoracija aptinkama ir be kryžiaus. Kunmadarašo namų dekoracijoms būdingi beveik visi tie patys motyvai, kurie yra paplitę Tūrkevėje. Dėvavanioje, Seghalome ir daugumoje Šareto miestelių, kuriuose namų stogai dengti nendrėmis, visur galima išvysti Nadkunšagui būdingų stogo strypo dekoracijų. Pusmėnulio pavidalo dekoro elementai labiausiai paplitę būtent šiame regione. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Biharnadbajome, net timpanuose galima išvysti pusmėnulio formos skylių. Tūrkevėje visai nėra pusmėnulio, tačiau žiūrint į kai kuriuos dekoratyvinių elementų raštus galima manyti, kad stogo geležinio strypo viduryje esanti pusmėnulio formos sukurta stilizuota gėlė kadaise galėjo būti pusmėnulis.

Tobulėjant statybos technikai beveik visur pranyko namai su nendrių stogais. Kartu su jais, matyt, kuriam laikui išnyks ir nuostabūs dekoratyviniai stogo ornamentai. Nuo šio amžiaus pradžios kalviai nebedaro tokių dirbinių. Tačiau ant namų su čerpių arba šiferio stogais vis dėlto išliko jų pėdsakų. Tiesa, kol kas tik labai paprastos formos – iš pušies šakos padaryto iešmo arba lentjuostės pavidalo, kita vertus, galima drąsiai teigti, kad ant dar neseniai labai madingų nusklembtų kaimiškų namų šiferio stogų dekoracijoms nebeliko vietos.

Parengė Arūnas Kazys Kynas