Poezijos vertimai
Manoma, kad garsųjį himną Dies irae XIII amžiuje sukūrė Tomas Celanietis (Tommaso da Celano, apie 1190–apie 1255), pranciškonų vienuolis, pirmosios šv. Pranciškaus biografijos autorius. Trieiliais lotynų kalba parašytoje poemoje piešiamas šiurpo persmelktas Paskutinio teismo vaizdas. Vėliau „Dieną rūsčią, paskutintą“ kaip sekvencija buvo įtraukta į Requiem liturgiją.
Dieną rūsčią, paskutintą
Dieną rūsčią, paskutintą Bus pasaulis sunaikintas, Kaip ir pranašų mokinta. Sudrebės mūs žemė baisiai, Kai teisėjas jon ateisiąs, Kurs, visus ištyręs, teisia. Iš dangaus trimito aidas Kvies, lig žemės nusileidęs, Stotis priešais Dievo veidą. Ištikta mirtis bus stabo, Kai visi pakils iš kapo Atsakyti Tam, kuris anapus. Ir atneš į Teismą šitą Knygą, kur bus aprašyta Visa, kas tik padaryta. Priešais sostą pakylėtą Išaiškės, kas nutylėta, Ir bausmė bus atseikėta. Ką aš, vargšas, atsakysiu? Ar globėjo šauktis drįsiu, Jei bijos ir teisūs šįsyk? O didingasis karaliau, Išganyti turįs galią, Išganyk mane, bedalį. Jėzau, gelbstintis kiekvieną, Skleidęs gerąją naujieną, Nepamiršk manęs tą dieną. Už mane, nors ir nekaltas, Kryžiun tu buvai prikaltas, Lai nebus šis triūsas veltui. O teisingasis teisėjau, Man atleisk kaip Atpirkėjas, Teismui dar neprasidėjus. Kaip kaltasis aimanuoju, Kalte veidas raudonuoja, Dieve, pagailėk, raudoju. Jei tu išrišai Mariją, Latrą leidai karalijon, Tai ir man viltis atgyja. Versme meilės begalinės Nuo ugnies gink pragarinės, Mano atgailą pažinęs. Tarp avių mane paliki, Nuo ožių atidalyki, Dešinėn mane statyki. Ir kai kūnai prakeiktųjų Degs jau tarp liepsnų karštųjų, Vesk mane prie laimingųjų. Gruzdančia širdim lyg plėnys Nuolankiai meldžiu tik viena: Savo man suteik pavėnį. Ašarotą dieną tąsyk Kils iš pelenų kaltasis Priešais dangiškąjį Tėvą. Jo pasigailėki, Dieve. Jėzau mūs gailestingasis, Atilsį suteik jų dvasiai. Amen.
Vertė Lanis Breilis
Komentarai / 1
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, jei norite komentuoti.
Norėčiau gauti A. Krivo asmeninį el. p. .