Poezijos vertimai

Andrejus Sen-Senkovas (tikr. Senkovas, g. 1968) – rusų poetas, prozininkas, 7 knygų autorius. Medicininį išsilavinimą turintis praktikuojantis gydytojas. Sen-Senkovo kūrinių (taip pat ir grafinės poezijos) metaforinėse vizijose pasaulis iškyla kaip milžiniškos dėlionės dalys, kurias įmanoma sėkmingai sujungti. 2008 m. atrinktas tarp pagrindinių pretendentų į prestižinę Andrejaus Belo literatūrinę premiją.

 

 

Afrika kaip trikartis maitinimas

 

pusryčiai

 

jeigu čia lyja

tai lyja labai ilgai

 

tai primena

perregimą kraujo perpylimą

 

pietūs

 

dauguma čionykščių (absoliučiai nečionykščių)

įmantrių vabzdžių

tarsi nupiešti

gražiai nutraukto lytinio akto

metu

 

vakarienė

 

baltajam dievui nuobodu Afrikoj

ir kai pas jį kas ateina

jis

slepias už durų

linksminas

apsimesdamas vaiku

ir pakeitęs balsą

sako

– negaliu atidaryti.

tėvų nėra namuose

 

 

Patys apatiniai lėlės barbės drabužiai

 

●

 

po jos suknele

kartais

gali atrasti tą moterį,

dėl kurios kaltės

paskui

mergaitės

bučiuoja minkštas žaislinių

tarybinių ginekologų letenėles

 

●

 

paskutinio modelio barbės

plastmasė tokia švelni,

kad ant jos

gali atsirasti įspaudai nuo kelnaičių,

jeigu,

aišku,

lėlė

ilgai nepatogiai sėdės ant svetimų kelių

 

●

 

šios moters viduje

yra tai,

už ką

gauna atlyginimą

mažų Amerikos miestelių policininkai

 

●

 

rinkinyje viskas barbei

yra mažutis daikčiukas,

kurio paskirtis suprantama ne iš karto

 

kai tu suvoki,

kam ji čia,

lėlė,

plykstelėjusi,

staigiai pačiumpa daiktą

iš tavo rankų

 

●

 

nesu niekada jos sapnavęs,

užtat

sapnuodavos baisios aštuntojo dešimtmečio

maskvietiškos lėlės

su jų dorais,

nieko nežadančiais,

suaugusiais pirštais

 

 

Pusė pakelio „Gitanes“

 

1-a cigaretė

raudona čigoniška suknelė

siuvama pagal pomidorinio metrò schemą

kurioje

kilkė juda žiedine linija

 

visad be jokio persėdimo

 

2-a cigaretė

filmo „Taboras keliauja į dangų“ pabaigoje

visi pagrindiniai personažai

patenka į liūtį

 

šlapias dangus klykčioja

tai labai skausmingai lūžinėja

čigonų dievo balsas

 

3-ia cigaretė

tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt ketvirtieji metai

 

baigiami naikinti čigonai

 

tamsoj kažkas visiškai netaisyklingas

įšliaužia po gulinčios tautybės

europietiška miline

 

4-a cigaretė

čigonai savo protėvyne laiko

salą Cy

sala ne sala

indiškas šaukštelis

kurį

kažkas mėgstantis arbatą

perlenkė pasaldintame vandeny

 

5-a cigaretė

Liaudies Komisarų Taryba

priėmė nutarimą

„Apie priemones skatinti klajojančių čigonų

perėjimą prie darbinio ir sėslaus gyvenimo būdo“

 

1926 metų spalio 1 dieną

sričių laikraščių redakcijose

pro čigonų vyrus šuoliavo išpublikuoti žirgeliai

 

…O paskui visą pakelį su likusiomis cigaretėmis, eidamas pro statybas, atidaviau atvykėliui darbininkui

 

moldavų darbininkai

slapstosi nuo milicininkų

 

jie nesibijo

tai tiesiog toks žaidimas –

dildyti savo tautybę

iki tokios būklės

kad ji imtų byrėti

ant maskvietiškų antpečių

 

Pakelyje dar liko cigaretė su lenkų režisierium Wajda, kurio pavardė, išvertus iš čigonų, reiškia „vadovas“; cigaretė su nuotraukomis vienuolikos čigonų, Didžiojo Tėvynės karo metu gavusių Tarybų Sąjungos didvyrių vardus; cigaretė su mustalaiset (taip suomiai vadina savo čigonus); cigaretė su Japonija, vienintele šalimi pasaulyje, kurioje nėra čigonų, ir cigaretė su neįtikėtinu vyrišku vardu Dufunia.

 

www.lyrikline.org

Vertė Antanas A. Jonynas