Poezijos vertimai

HIERONIM WONAGO

 

●

nuo tada kai žinau jog ateina mano ruduo

vis dažniau stebiu medžius

kokie iš manęs išaugs

šaknimis apglėbs mane

besidalijant lopinėliu žemės

duos vaisių

paguldys mane aukštai šakose ir lajoje

kad taip kaip dabar užsklęstas plastikiniame paukštyje

ieškočiau šiltų vėjų

kurie iš tiesų tik sukasi dideliais ratais

pirmyn atgal

 

po manimi tušti laukai

atsiminimai kaip šachmatų lenta

juoda balta juoda balta

 

keliu tostą už ateinantį rudenį

pirmos šalnos įsikūrė mano veide

ir daro mane panašų į mano tėvą

aš esu tas medis kuris išaugo iš jo

pirmas ir paskutinis medis

bevaisis

medis be lajos

medis be medžių

 

 

JERZY PASISZ

Pėdsakas

 

kai pagimdysi vaiką

duok jam medžio vardą

įrašyk į atmintį

giliau nei įpjovą žievėje

mano vardą arba

tai kuo norėjau būti

 

o jei pagimdysi vaiką

ne mano

medžio vardą duok jam

kaip antrą

tegu prilaiko

viens kitą

o man pakaks jų šešėlio

 

 

DOMINIK KASZUBA

Laimingas kraštas

 

tyliai tylutėliai teka dienos

laimingame krašte

niekas nesibaimina nakties

poetai su savo ilgesiu

čia nereikalingi

 

tyliai tylutėliai teka naktys

laimingame krašte

čia kiekvienas yra astronomas

o žvaigždės tarsi gražesnės…

 

priešaušry jie užmiega…

laimingi žvaigždžių vaikai

 

be svajonių

 

Vertė Žilvinas Norkūnas