Poezijos vertimai
Jacekas Warda – 1969 m. Liubline gimęs lenkų poetas, keturių poezijos knygų autorius.
Marsiečio ataskaita
Vienoj žalių ir melsvų atspalvių planetoj pastebėtas nedidelių būtybių aktyvumas Prieš kokius 60 metų jos išmoko užvirti vandenynus ir atrodė kad taip ir padarys Po 30 metų išgalvos dirbtinį intelektą ir jo klausinės ką daryti toliau Tuo tarpu jų yra maždaug 6 milijardai tačiau viena kitos beveik nepažįsta Nemoka valdyti planetos ir neturi kitos atsarginiam atvejui Derybos dėl ateities neaiškios bet kad niekad ir nebuvo kitaip
Aureolė
nes angelas nes angelas turi aureolę nes angelas turi aureolę vietoj smegenų nes kamgi angelui smegenys smegenys arba mąstymas mąstymas arba abejonės o kam abejonės čia kur viskas aišku nuo viršaus iki apačios sėdi angelas ir blizgina aureolę bet kam tai, jei čia niekas nesusitepa ant nieko nesėda dulkės, niekas nerūdija valgomas sumuštinis neturi pelėsio sporų o visi apskritimai yra tobulai apvalūs
Arbatėlė su pingvinu
Tai eilėraštis apie pokalbį tarp esančiųjų skirtinguose krantuose susėdusių bendros arbatėlės Po to pagalvojau – o jeigu taip staiga atsibustume praradę atmintį staiga taptume patys sau nesvarbūs ir viskas būtų anuliuota argi nebūtų lengviau? Ir pagalvojau apie pingvinus Jeigu niekad nebūtų egzistavę ar jų pasigestume? Tikrai nors akimirką kažką numanyčiau – pagalvojau už save Na taip bet aš esu keistuolis Ir visiškai gali būti kad sniego fone iš tam tikro atstumo pats esu panašus į pingviną.
Laiškas mirusiems
Brangūs mirusieji Mieli mirusieji Nenuilstantys drugeliai Prisijaukino jus mirę daiktai O jūsų sielos buvo distiliuotos Tad neturėkite pretenzijų, kad lioviausi jus skaičiavęs Arba veikiau – kad ir neskaičiavau jūsų niekad Atpažįstu tik tuos, artimiausius nuo kranto Tų, kur giliau ir toliau – nepažįstu visai Ir net nežinau Kuris iš jūsų po kuria chromosoma guli Jūsų vardai pasimiršo Jūsų nuotraukos kvepia žeme Ir kai manęs klausia, iš kur esu Kalbu apie vietas, ne apie veidus O juk neišsiperėjau iš žuvies Arba veikiau – tarp manęs ir žuvies buvo kažkas Kas pirmas išlipo iš vandens Tačiau ar vienas – tas skaičius nuolat auga O juk kiekvienas iš jūsų buvo pavieniui Sėklelė į sėklelę atskiri, lašas į lašą skirtingi Kiekvienas nukrito iš obels ir toliau riedėjo pats Kalbėjote apie Dievą Jūsų aukštybe Kalbėjote apie save Mūsų trapybe Ir tokie tad man esate: Brangūs nesuskaičiuojamieji Mieli nesibaigiantieji Gausūs kaip pienės sėklos
Sintezija
Sakoma, kad egzaminas poetui yra kvapo aprašymas tad išlaikysiu savąjį iš kankorėžio kvapo Kankorėžį reikia uostyti jo kilmės vietoje smėlėtoje dirvoje prisilenkus prie pat žemės vidurvasarį Kankorėžis kvepia – gintaro pažadu skruzdėlių prakaitu medinėmis gėlėmis Kankorėžis prabunda saulėje praskleidžia savo medinius lapelius sėklomis žaidžia loto Kankorėžis kvepia kankorėžiu
Kelionėje žiūrint pro langą
viskas lyg ir paprasta: kai esu čia, tai manęs nėra ten. Tik kad tas „čia“ visados vienas, o tų „ten“ visados gausybė. Taigi tai nėra paprastas ten, bet įvairūs ten link. Gausybė ten linkų krūvos ten linkų. Jų pilni vandenynai ir dangūs. Už kiekvieno žvilgsnio pro automobilio langą naujas ten link išnyra iš už posūkio
Nuotrauka
Nėra tavęs – yra skiautė popieriaus yra taškai, švytintys ekrane susidėlioję į lūpų, nosies atvaizdą į akies vyzdžio blyksnį, į alkūnės linkį nuotrauka – tai nesančiųjų veidrodis o nuotraukoje – drausminga pikselių kariuomenė nejautrių ir skirtingai nei mes – pasirengusių amžinybei
Perteklius
Esu per kvailas, kad suprasčiau kad suprasčiau daugiau nei truputį Daugiau nei truputį iš vis didėjančios visumos Bibliotekos ir knygų sąrašai pampsta bitai varinėja pirmyn atgal jų vis daugiau jie vis įkyresni Vis daugiau visko visur Vis dažniau kažkur greta manęs nauji faktai gaminasi patys
Apie dvasias vaikams
Dvasia yra toks personažas, kurio iš dalies nėra. Tiesą sakant, kuo akyliau į ją žiūri, tuo labiau jos nėra. Ji egzistuoja buvimo pariby ir ją galima pamatyti tik akies krašteliu. Netiesa, kad ji nori mus išgąsdinti. Jau greičiau jai pačiai neramu, kad dabar pati nenorėdama pereina kiaurai sieną ir negali prisiminti, koks akmeninis yra akmuo. Kiekvienas suaugėlis turi kelias tokias dvasias, kurioms išreiškia pageidavimą, kad būtų labiau.
Alsavimas
Jau miegi Tavo alsavimas lengvai banguoja kaip rami jūra kuri išguldo bangas ant pakrantės smėlio Vanduo kyla ir slūgsta Jau sapnuoji Esi nepažįstamose man jūrose lankaisi kažkokiuose kambariuose, į kuriuos negaliu įžengti Peržvelgi dienos klišes Kelias akimirkas, kuriose aš egzistuoju galbūt išsaugosi ilgiau
zeszytypoetyckie.pl, liternet.pl Vertė Žilvinas Norkūnas