Eilėraščiai

Pasirenka pati

 

Mirtis žmogų pasirenka pati

Nežino priimtos konstitucijos

Netarnauja kariuomenėje

Nerenkama vykdyt įstatymų

 

Sutikti galima visur kiekvieną sekundę

Gatvėj savo namuos ligoninės priežiūroj

Moka viso pasaulio kalbas žino papročius

Yra išsilavinusi su diplomu

 

Bet ji nematoma nes vaikšto be rūbų

Visada gali tave aplankyt ir patikrinti

Tavo pulsą atmintį gyvenimo būdą

Moka pokštauti kaip Charlie Chaplinas

 

 

Valandos

 

Jos nejuda akmenyje

Negali pasakyti kiek turime laiko kad

Spėtume į pasimatymą

Nepavėluotume išsiųsti

Žinutę

Atsakyti

Į norimą klausimą

Pranešti kad

Tebegyvename ten pat

Apšiurusiame name

Su blogais kaimynais

Jų šunimis kur

Visada sunkūs laikai

Nėra viešai skelbiami

Bet ačiū Dievui

Esam gyvi

 

————————————

 

Akmens valandos negeba išlėkt išorėn

Skelbti

Savo mintis

Duoti nurodimus keisti išvadas

Primesti savo patirtus įspūdžius

Per daugelį tūkstančių metų

Sukauptos atminties kiek

Dar mums visiems liko laiko nežino

 

Maldos

 

Girdisi žolėse

Medžiuose paukščių žingsniuose

Vandenyje

Atneštam man atsigerti

 

Gyvena

Mergaitės šypsenoj

Palytėjime rankų

Akių atvirukuose

Motinos nebuvime

Tėvo užmiršime

Vaiko riksme auštant

Visada pakartojamos

 

Tyla

 

Man nežinoma gėlės tyla

Negirdimas

Jos riksmas

Ar nori ji būti

Parduodama

 

Plentas palei jūrą

 

Juo pralekiama nesustojus

Nesužinojus ką sako

Amžina jūra apie negrįžtančiuosius

 

Parašas

 

Mokai mane

Kaip tave parašyti

Sustabdai

Prieš išdavystę

Patvirtina

Kad buvai

Apgautas

 

Tiesą sakant

 

Pasitikrink

Ar tai ji

Taip sako

 

Šios dienos rytas

 

Ką tik lietus nuprausė žemės veidą

Gėlių akys

Nepaliauja stebėtis

 

Šviesios perėjos

 

Visada ieškojau šviesios perėjos

Iš gyvenimo į kitą panašų

Kur būname negailestingi ir švelnūs

 

Pakrantės giria

 

Laikosi šakomis tarsi sparnais skrendantis paukštis

Jos vizija iš grumsto grotuoto šviesiomis šaknimis

Jas perlipa skruzdės nešdamos būstui spyglių palikuonis

Augina talpią medieną kurią panaudojam pieštukams

 

Grįžimas į miestą

 

Miestas išlaiko tuštumas perpildytus apartamentus

Nepalenkiamus bokštus silpnąsias tiltų gijas

Suglaustas perėjas pergriaunamus žaidimus

Ne pastabumą akies nepataisomą išlygą

 

Nudažo juodai baltas spalvas renka ne tuos žodžius

Pamokslams pasaulio žinioms niekieno valiai

Gesina tamsas šaudo tuščius fejerverkus kasnakt

Dainuoja dainas apie meilę išduodamą vakar

 

Suriša kraujo arterijas silpnina silpną gyvenimą

Suburia brolijas atkuria senuosius pasaulio menus

Kviečia išeit į gatves apie ateitį klausia ir pats tuoj

Atsako ir niekada nežino tavęs nes visko negali žinoti

 

Naktis

 

Tamsos kevale šviesa miega

Pasiruošus užpildyti

Bejėgę tuštumą pasieniu slenkančio ryto