Pietūs Rygoje

per kelias valandas

imti ir numirti, dvidešimt šešerių

nejaugi tai įmanoma?

 

o jaudinausi, kad pakliuvus į Rygą

nepamatysiu senamiesčio, juk galbūt 

paskutinis kartas, kai esu čia

 

dar neaplankiau nė vienos bažnyčios

nenusipirkau „Dzintars“, „Karvučių“ lauktuvėms

 

beveik nepažinojau jos, bet rašydavo knygų apžvalgas

studijavo semiotiką, dirbo knygyne

 

kalbėjo anglų, italų, rusų, prancūzų

kam tiek kalbų, jeigu miršti dvidešimt šešerių?..

 

juk taip bet kuriam iš mūsų gali nutikti – 

atsikeli ryte, pasijunti blogai ir miršti

beveik nuo nieko

 

kalbamės angliškai, verčiam eilėraščius

vieni į kitų kalbas: latvis, lenkė, lietuvė,

baltarusė, kazachstanietis

 

- nejaugi sunku tiesiog pasikraut telefoną

jaudinomės dėl tavęs, kad buvai dingęs

skambinom į taksi bendrovę, galvojom

gal tau sudužo kompiuteris

arba gal susilaužei koją,

kai vakar kritai nuo laiptų

 

- ne, aš paprasčiausiai miegojau

giliu stepių miegu; pirmąkart Rygoje

 

- girdit, jisai miegojo, kai mes čia

jaudinomės ir ieškojom

 

- sapnavau, kad pasauly

išnyko visi žmonės, liko pora priešų –

verčiau jau mirsiu, negu

su jais tarsiuosi dėl išlikimo –

 

ėjau ėjau baltu tuneliu ir priėjau

pasaulio kraštą, kuriame lūkuriavo

rubuilis Šėtonas

 

man pranešė, kad ji ėmė ir numirė 

laukdama poliklinikoje;

net honoraro nespėjau jai sumokėti

 

kokią prasmę turi visi mūsų judesiai,

kuriais taip absurdiškai skeryčiojamės

jau daugybę metų?

 

- daržovės iš vegetariškos porcijos

gana keisto kvapo – 

paragauk, pamatysi

 

- mes galvojom, galbūt tu

prašaisi politinio prieglobsčio

 

- tie poetai kaip maži vaikai:

skaitymai rytoj, nepamiršk ateiti

 

o aš vis dar gyva, ir nežinia

kas atsitiks kitais metais

 

galbūt mums gims dar vienas vaikas

 

pirmąkart Rygoj, pamačiau netgi senamiestį

nors būta daug darbo ir vidurių sukimo

 

kas iš to senamiesčio,

jeigu rytoj pat numirčiau?

 

man trisdešimt penkeri