Poezija

Ewa Lipska (g. 1945) – vad. lenkų „Naujosios bangos“ poetė, redaktorė, Lenkijos mokslų akademijos ir lenkų bei austrų PEN klubo narė. Daugiau nei trijų dešimčių poezijos knygų autorė, daugybės apdovanojimų už nuopelnus literatūrai ir kultūrai laureatė. Rinkinys „Pogłos“ (2010) įvertintas Gdynės literatūrine premija.

Natiurmortas

 

Natiurmortas pradeda gesti.

Rūdija vilkdalgių varžtai. Nuo

Chardino, Courbet, Cézanne’o

vaisių pasklinda šleikštus kvapas.

Drobė praranda regėjimą.

Taurėje – suakmenėjęs vynas.

Nepakeliama juoduma.

Pranašiškos mados

diktatorių vizijos:

ateina žaibų epocha.

Sausumos augalai, varliagyviai ir žinduoliai

pučia valtorną.

Laikas nutiks vis rečiau.

Tęsis vis trumpiau. Jo vis mažės.

Tad išimk iš rankinės mūsų meilę.

Ir paskubėki. Ultramarino skiautė

pranašauja, kad suspėsime mirčiai.

 

 

Priešais parduotuvę

 

Mirtį prašome palikti priešais parduotuvę.

Pririštą pasaitėliu. Geriausiai – su antsnukiu.

Esame tikri, ji yra paskiepyta nuo pasiutligės.

Atsiprašome už nepatogumus.

Gauta nauja gyvenimo siunta.

Sukinėjasi klientai.

O ji kartais suloja.

Grybšteli už rankovės.

Arba mirtinai

įsimyli tave.

 

 

–

 

Kažkada istorija vėl

neišjungs lygintuvo,

viltingai šneka ugnis,

įsispoksojusi į malkas.

 

 

 

Persikraustymas

 

Geriausias mūrinis namas – trisdešimtųjų

dvidešimto amžiaus metų. Art déco.

Paryžius. Londonas. Krokuva. Trumpas

lango sijonas. Laiptai įsmauktu liemeniu.

Elegantiška vartų geometrija.

Siaura geležinių pečių linija.

Kylantis saulės žaketas,

kai grįžtame auštant.

Prigludusi prie figūros

mūsų nebūtis užkloja

išraiškingą baliustradą.

Juntu tavo plaukuose

juodmedžio kvapą.

Skęstu.

 

 

Poetas

 

Išsiplėtusiuose vyzdžiuose

mėgstamiausias „Arial“ šriftas.

Mylima bedugnė.

Jam sapnuojas

apleisti žodžiai namų.

Paryškintas vaikystės spaudinys.

Langas atvertas po kažkieno pavarde.

Iki paskutinės akimirkos

atidėlioja laiką.

Pamišėlišką deklamavimą

skiria šunims.

Jį linksmina meilės kaligrafija.

Ranka užrašytas gyvenimas.

Apleista ekstazės raidė.

Gyvena žodžių pastogėje.

 

 

Meilė

 

Meilė yra aiškiaregys.

Numato save, tave ir mane.

Kilęs iš išrinktosios tautos

ir vartojantis

aukštosios įtampos kalbą.

Nacionalinėje bibliotekoje

išvarto net

neskaitomas knygas.

Chorų lavinoje

atranda euforijos ir mirties

aidą.

O kai imsis tavęs,

pasistenk būti namie

ar į juos panašioj vietoj,

kad tik susitiktumėt.

 

 

Varnėnas

 

Dabar net paukščiams

nebesinori skraidyti.

Išskrenda su manimi

kruiziniu lėktuvu

į šiltuosius kraštus.

Kabinoje čiulbėjimas, tarškesys,

švilpimas, lalesys.

Erzinantis vokalinis skyrius.

Paukštija žavisi

mimikos netekusiais

orlaivio sparnais.

Monotematiniu

variklio gausmu.

Neverta investuoti į poeziją.

Apsimoka silicis. Auksas.

Gal dar nekilnojamasis turtas,

čiulba man varnėnas.

 Iš: Ewa Lipska. Pogłos. Kraków: Wydawnictwo Literackie, 2010

Vertė Tadas Žvirinskis