Poezija

–

 

Liejas ašaros širdin

Kaip lietus į žemę;

Kaip šią gėlą pavadint,

Kur įsismelkė širdin?

 

Ak, koks šlamesys lietaus

Virš stogų ir miesto!

Širdį dar labiau suskaus,

Ak, nuo skambančio lietaus!

 

Širdgėlai nėr priežasties,

Kaip ir širdžiai verkti.

Jei neišdavė, išties

Gedului nėr priežasties!

 

Bet giliausias sopulys,

Jei nėr meilės, pykčio,

Nežinoti, ko išvis

Širdį gelia sopulys.

 

 

 

Klaidingas įspūdis

 

Bėga pelė per lauką,

Juoda pelė tamsoj pilkoj,

Bėga pelė per lauką,

Pilka pelė nakty juodoj.

 

Skamba varpai iš tolo:

Saldžių jums, kaliniai, sapnų!

Skamba varpai iš tolo,

Miegoti gera, malonu.

 

Ir kad jokių košmarų,

Sapnuokit meilės miražus.

Ir kad jokių košmarų:

Tebūna vaizdas jums gražus!

 

Šiąnakt šviesus mėnulis!

Šnarpštimas iš kampų visų.

Šiąnakt šviesus mėnulis,

Didžiulis, vaiskus iš tiesų!

 

Slenka skliautu šešėlis,

Tamsu kaip girioj vakare.

Slenka skliautu šešėlis,

Žiū, brėkšta rytuose aušra!

 

Bėga pelė per lauką,

Rausvėjanti žydram ryte.

Bėga pelė per lauką:

Į darbą, tinginiai, žengte!

 

 

–

 

Į miegą juodą, didį

Jau grimzta gyvastis.

Tegu užmigs pavydas,

Tegu užmigs viltis!

 

Aš nieko nesuvokiu,

Ir aš nebežinau,

Kas gėris, o kas blogis…

Kas gali būt liūdniau?

 

Esu lopšys, pakeltas

Rūsy ties durimis,

Sūpuojamas lyg valtis:

Tylom, patylomis.

 

 

Vertė Lanis Breilis