Eilėraščiai

šecherezada

Eglė Šakalytė. Sugadintas Nr. 49. 2014

kaip šecherezada kuri

užkalbinėdama taip savo mirtį

kiekvieną naktį pasakas

dar negirdėtas sekdavo

sultonui

taip aš eilėraščius

skaitau šiuos mamai

dienom kuomet net saulė užsuka slaugyt

kad užkalbėčiau negalią jos sunkią

o jeigu nepriversčiau skausmo

ir armijos jo parankinių

galutinai nuo lovos atsitraukti

tai bent sušvelninčiau jo kirtį

gal būtų

nebe toks žiaurus

 

2014.II.19

 

tai kas

 

lankyt mamos atėjus į palatą

aš pasakoju sunkiai girdinčiajai

naujienas įvairias dienos tarp kitko

sakau kad šiandien jau fotografavo

mane žurnalo šeimininkė koveriui

tai kas – atšauna ji kai dirbau –

mane taip pat fotografavo

žurnalui šeimininkė Kalba

ji rūsčiai prokuroras kalba taip be apeliacijos

ir man kaip nusikaltėliui prisipažinusiajam

belieka tik kapituliuot Vėliau

jos veidas pašviesėja: ai čia tu

nepažinau vaikuti

 

2013.XI.1

 

flamingas

 

akimirkai aš Jus pagrobsiu iš visų

iš bendradarbių iš žmonos iš artimųjų

iš lapkrity miglotam topolių sausų

išbraukus pranašystę kalendoriuj majų

 

akimirkai aš Jus pagrobsiu iš tiesų

kažką kalbėsit su kitais paskui pranyksit

laimingas pasijusdamas toks kad baisu

grąžint atgal bus Jus lyg sniegą jau pernykštį

 

akimirkai aš Jus pagrobsiu o paskiau

Jūs pats nebenorėsit būti nelaimingas

bet kaip norėsit taip ir bus Jums pasakiau

matydama gatve plasnojantį flamingą

 

2012.XI.17

 

lopšinė mamai

 

mik mamyte mik geroji

skausmo nepriims sapnai

muzika lai sferų groja

karalienė tu tenai

 

mik mamyte mik gražioji

sukis šokio sūkury

niekur tu neišvažiuoji

savo rūmus ten turi

 

mik mamyte mik narsioji

niekam nesiskųsdama

sapnuose lengvai skrajoji

kaip jauna sveika mama

 

mik mamyte sengalvėle

daug dar laukia ateity

ryt padovanosiu gėlę

metai taip nelėks greiti

 

mik mamyte čiūčia liūlia

gera kad tave matau

angelai tau rojų siūlo

aš tik savo meilę tau

 

2014.I.20

 

ant parako statinės

 

nenuvertink mano pastangų: aš stengiuosi

bet balsas stingsta lūpose kaip cementas

jeigu nori kažko naujo panaudok stingerį

bet pasisaugok kad nesugeltų širšės dėl

cherchez la femme o jei tu moteris apsiribok

zingeriu ir aprenk visą armiją

vaikiškom drapanom: dabar kuomet

atsidūrėme ant parako statinės

verčiau siūti ir statyti nei su asbesto

pilna burna skristi į mėnulį

skaityti paskaitos apie rugiagėlių

dauginimąsi

 

2014.III.22

 

ligonės patepimas

 

skausmo velniukas

tūnojo mamos kūne

perbėginėdamas iš vienos vietos

į kitą kad nebūtų demaskuotas

net gydytojų:

liuciferio įgaliotas jis jautės visagalis

 

stalas padengtas balta staltiese

truputis vatos indelyje

pastatoma nukryžiuotojo

figūra

(kurią laikydavau namų bibliotekoje

šalia šv. rašto)

tikro vaško žvakė žalvarinėje žvakidėje

ir nepraimta degtukų dėžutė

 

taip pasiruošiau mamos patepimui

 

uždek žvakę paliepė kunigas

 

ir jis skaitė šv. raštą ir aš atsakinėjau į kreipinius

ir mes karštai meldėmės

prašydami mamai sveikatos ir kitų dangaus

malonių

 

ir jis patepė šventintu aliejumi

ligonės rankas

ir aš jaučiau kaip užspeistas

velniukas

užsibuvęs mamos kūne

žūtbūt iš jo stengiasi ištrūkti

 

ir aš jaučiau begalinį dėkingumą

kunigui (konig) ir karaliui

dabar kai prie kionigsbergo

sutraukta tamsiųjų jėgų armija

 

o jis vienas

ją nugali

 

šviesiųjų jėgų pergalė

mamos kūne ir dvasioj

 

2014.IV.5

 

dulce et decorum est pro patria mori

 

po to kai valdžia atsiduria vienose ar kitose

rankose

jos didvyriai

kovęsi priešakinėje linijoje

išdidinami per spaudos ir televizijos lupą

(kol dar „homo homine“ ne „lupus est“)

apkarstomi pasižymėjimo ženklais

bet jų pačių gyvenimas jau būna apkartęs:

po visuotinės euforijos vėl į valdžią sugrįžta

jos didenybė kasdienybė:

sužeidimai už tėvynę ne tokie saldūs kaip

kinder milk chocolate rodomi reklamose

milijonierių vaikams

o ir tų šokoladukų

ne kažin kiek prisipirksi

kai net personalinė pensija

sutirpsta ne kaip užsieninis pietinių kraštų vaisius

burnoje nuo saldumo

bet kaip sniegas vaistinėje arba mokesčių

snaigės už šildymą

O jei neduok Dieve

būsi buvusios valdžios didvyriu

siųstu gelbėti atominės katastrofos

padarinių

ir gydytojai skėsčios rankomis

paklausti kaip gelbėti nuo neatšaukiamų

mirties padarinių tave:

tu vėl būsi eilinis

prie šv. petro rakinamų vartų

ir nežinia ar šioje ilgoje procesijoje

numiręs jaunas mąstysi

kad tai nebuvo atsitiktinumas

jog vėl tomis pačiomis sąlygomis

būtum daręs tą patį

savo idealizuota meile tėvynei

nenusileisdamas ligi šiandieninio turgaus lygio

 

Bet tokius didvyrius deja istorija nutyli

 

vasaros pradžia

 

karalių? O gal Sodininko įnašas

alėja kuri turi nepakisti

pro lają saulės spinduliai prasimuša

tartum į žmones apleisti vaikystėj

 

alėjos pabaigoj fontanas trykštantis

tartum gyventi džiaugsmas tokį mirksnį

nenugalimas nei žodžiu nei rykštėmis

ir jei jauti jį ligi šiol – nemirsi

 

2013.VI.16