EVALDAS DIRGĖLA

Eilėraščiai

вина тому – любовь
– Tam vyno! – Meilė jau šitam…

Ar niekas nežinojo apie nerimą
širdelėj tušinuko paprasto?
Ak, – ne todėl jis žuvo,
kad dvi ilgas savaites be dangtelio džiūvo, ne -
ją lėmė pažintis atsitiktinė su plunksna smailinta Žąsies
muziejuje, prie rašalinės.
Paklausė ji: „Ar tu žinai, kad Meilė – tai Balti sparnai?“
Ilgai tylėjo Tušinas Tušinis.
Nepratęs buvo.
Žavesio kerų baltųjų gražuolių plunksnų nepažinęs…
Ir buvęs pagamintas juodas ėmė jis rašyt raudonai,
nakvot namie nustojo,
supainiodavo buhalterinius skaičius…
Širdelė liejosi svaigiųjų tolių ilgėdamos…
Paskui jisai visai kažkur prapuolė.
 

Sauliaus Dirgėlos piešinys

Sauliaus Dirgėlos piešinys

O, vasara: štai ir žadėtosios vyšnios
Raudonos, kaip lūpos veiduose, kurie išblyškę,
Kaip nuostaba merginų,
Kurių namų langai visuomet
Atviri birželio bitėms…
Kaip grožis, kuris niekada nevysta,
Kaip Visata, kuri kaskart užgimsta
Iš naujo;
Kuri tik ieško dar savų ribų…
Jaunystė nuolat nugali, prarasdama save –
Kaip vaiko ašara
Pavirsdama šypsniu
Ant moters lūpų.
O, vasara – pirma ir paskutine –
Likimas stebi mus – tik mirę
Žuvys plaukia pasroviui…

Gyvenk – pranok save
tapk kuo nesi
savim,
dvasia,
šešėliu tapk
nakties kely
sutvertus didelę gal
žuvį pagaut grybautojus sutiksi
kas tau skirta
likusio dar turto –
kas nesukurta neprarask.
Gyvenk – pavargsi, bet nemirsi
tau patikėta paslaptis –
pasaulis neapkurs ir nenubluks jo spalvos
jei naują (spektre nenumatytą Kūrėjo)
atrasi.
Poeto nuorūkos švieselė
(viltis visatos) nubyrės bedugnėn
su poezija ir proza kartu
rutinos himnas įveiks
bevardį vėją
kūrybos, jeigu pamirši skrist
kur
turi
jeigu tiktai gali.

 

Mus saugo paslaptis *
Pilkieji Žemaitijos žvirbliai
Suteikia mums pranašumą
Ore **
Tvirtovę ant uolos
Mes pastatysim žodžiui
Gyvenvietę šviesioms mintims ir
Meilės sodą pasodinsim
 

* Būties neprieinamumas jokiai racionaliai, juolab „mokslinei“ analizei nėra grėsmė – priešingai, saugo mus ir globoja. Paslaptis mūsų Tėvas ir Mama.

** 2013 m. Lietuvos karinės oro pajėgos turėjo 1 (vieną) dar buv. Čekoslovakijoje pagamintą lengvąjį atakos naikintuvą „Albatros“.

 

Kilo karas danguje
tarp angelų.
Juodos marios skausmo žemėj
sumaištis tarp akmenų.
Gaudžia vėtra
bangose laivai sudūžta –
neišlaiko jų Raudonos burės…
Pragaro dugne stiprėja šėlas
plėšrių širdžių
šmėklos Čingischano dar toli
už Mėlynųjų Vandenų.
Debesiu šuoliuoja vyčiai balti…
Kiek dar mūsų?
Šimtą kartų tvirtesni nei plienas
turim būt –
kilo karas danguje
tarp angelų.

 

2013–2014

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.