Taip mąstė Jurijus
Jau nuo pat vaikystės Jurijus norėjo įsigyti gražų naują butą aukštomis lubomis, su langais į pietvakarius, o kartu ir į parką. Jam akyse vis rodėsi ateities vaizdai, kai jis apie penktą vakaro balandžio mėnesį sėdi fotelyje prie lango oranžine spalva aplietame kambaryje. Negalvojo tada Jurijus, ką jis pats veiks tame kambaryje. Neapmąstė nei suplanavimo, nei baldų, nei sienų dažų. Tiesą sakant, Jurijus apskritai galvojo tik apie vieną kambarį, o visi kiti jam į galvą neatėjo. Jis matė tik oranžinę spalvą ir saulę link vakarų. Žiemą piktdžiugą žiūrint pro langą, o vasarą ošiantį medį prie namo.
Jurijus užaugo ir nusipirko gražų naują butą aukštomis lubomis, su langais į pietvakarius, o kartu ir į parką. Apie penktą vakaro balandžio mėnesį jis sėdėjo fotelyje prie lango oranžine spalva aplietame kambaryje. Sėdėjo ir džiaugėsi spalva, o ausims niūniavo jau beveik šilto vėjelio kedenami medžiai. Nejudėdamas žiūrėjo pro langą, kol visai sutemo iki juodumo ir danguje su-blizgo žvaigždės.
Po metų Jurijus gulėdamas lovoje pastebėjo, kad kambario lubos šiek tiek įlinkusios. Įdomu, ar jos tokios visuomet buvo, ar įlinko dabar? Taip mąstė Jurijus. Atsikėlė iš lovos ir nuėjo į kitą kambarį. Ten lubos irgi buvo įlinkusios. Virtuvėje ir vonios kambaryje taip pat. O gal jos tik atrodo įlinkusios? Taip mąstė Jurijus. Nuo to laiko jis kiekvieną dieną stebėjo lubas, jos rodėsi vis labiau ir labiau įlinkusios. Po keleto mėnesių Jurijų aplankė siaubinga mintis. Jeigu lubos įlūš? Taip mąstė Jurijus. Po savaitės nusprendė, kad lubos visai neįlinkusios, ir nusiramino.
Apie penktą vakaro balandžio mėnesį Jurijus sėdėjo fotelyje ir žiūrėjo į lubas. Vis dėlto įlinkusios. Reikia kažką daryti. Taip nusprendė Jurijus. Kitą dieną jis užlipo į palėpę virš buto, kad išsiaiškintų, kodėl lubos įlinkusios. Jis net bijojo vaikščioti palėpės grindimis, kad pats neįlūžtų. Labai atsargiai, pakraštėliais Jurijus apėjo visą palėpę, tačiau jokio įlinkimo nebuvo. Grįžęs į savo kambarį atsigulė į lovą ir nejudėdamas stebėjo lubas, kol visai sutemo iki juodumo.
Taip pražiūrėjo į lubas Jurijus ketverius metus. Paskui jį ištiko širdies infarktas ir jis mirė. Jį rado po trijų dienų apie penktą vakaro balandžio mėnesį oranžine spalva aplietame kambaryje.
Lubos nebuvo įlinkusios.
