Eilės. AUDRIUS MUSTEIKIS
Oro poema
priglunda prie pečių bolero
tobulai ir jie ploja
džiaugsmingai ir tarsi pasveikusios
po nerimo ilgo – nerimui smogia kojos
o nerimas bado akis
bolero per ryškus o jie ploja
kas kad pavargo –
plakas auksiniuos kutuos
plakas ir plakas kaip putos
supasi supasi – kojos
Oro duobė
bateliai ————————–
———- iš lagamino ———-
————————- mažyčio
tapsena ————————–
——— su manimi ————-
————————– varžytis
mažai ką būtina žinot ———
————————— iš viso
—————- bateliai tapsi –
—————- kičas ———–
Komentarai / 1
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, jei norite komentuoti.
Pradėjai šokti? Gražiai.