Nesušukuotos mintys

VYGANTAS VAREIKIS

Skandalas, susijęs su VSD slaptų pažymų nutekinimu žurnalistams, ir visuotinis žurnalistų bendruomenės pasipiktinimas STT pareigūnų veiksmais, tarp kurių buvo ir apklausa ar krata vos ne nakties metu, sukelia nevienareikšmiškų minčių. Visų pirma slaptų dokumentų nutekinimas ir jų panaudojimas politiniais tikslais nėra toks neįprastas dalykas visuotinės internetizacijos laikais. Anksčiau tokie dalykai labiau domindavo užsienio šalių kontržvalgybas. Tarkim, 1923 metų sausio 8 dieną, rengdamasis Klaipėdos užėmimui, Lietuvos generalinis štabas keturiais egzemplioriais išspausdino ypač slaptą įsakymą Ypatingo paskyrimo rinktinei, kuri turėjo užimti Klaipėdos kraštą. Jame buvo išvardinti ginkluotųjų pajėgų ir ginkluotės skaičiai, nurodymai grupėms, konspiracinės detalės. Keturi asmenys, susipažinę su įsakymu, turėjo pasirašyti. Nepaisant to, Lenkijos žvalgybos II skyrius praėjus keletui dienų įsakymo detales žinojo gana tiksliai.

Kilo ir šventas žurnalistų įniršis dėl specialiųjų tarnybų veiksmų, o Lietuva vadinama vos ne Zimbabve, kurioje pažeidžiama spaudos laisvė ir žurnalistų nepriklausomybė. Pasinaudosiu žiniasklaidos taip mėgstamais žodeliais, kurie, beje, šioje situacijoje kažkodėl nevartojami, – neva Lietuvą dabar stebi vos ne visas civilizuotas pasaulis ir esą dėl to šalis praras autoritetą pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai. Ir panašiai, ir taip toliau. Visas pasaulis, atvirai sakant, turi ką veikti šiomis dienomis ir be Lietuvos. O dėl švento pasipiktinimo… Reikia konstatuoti gana apverktiną pasitikėjimo žiniasklaida, kurią valdo koncernai ir verslo grupės, būklę. Iš ryto net neatsivertus vieno ar kito leidinio galima nuspėti ir temas, ir vertinimus. Viename leidinyje bus mintijama apie tai, kaip ES pakeitė Sovietų Sąjungą, kitas kritikuos įstatymų leidėjus, kurie siekia apriboti alkoholio platinimą Lietuvoje. O kaipgi kitaip? Juk leidinio rėmėja – populiari Lietuvos alaus gamintoja. Degtinės gamintojo koncerno komercinė televizija taip pat palaiko šią nuomonę. Reklamos davėjai, verslo partneriai, „Rotary“ ir kitų klubų nariai, žiniasklaidos magnatai ir turtingi politikai daro tiesioginę įtaką žiniasklaidai, kuri neva esanti laisva ir nepriklausoma.

Kita vertus, STT pareigūnų veiksmai atliekant kratas vėlyvu paros metu primena Rytų kaimynės pareigūnų elgesio modelį. Ima žmogų, kol šiltas, naktį ar vakare, kai jis būna labiausiai pažeidžiamas. Tiktai tokių atvejų labiau pasitaiko su paprastais žmonėmis. Nusikaltėlis į kalėjimą grįžta kaip į namus, o paprastas žmogus iš gatvės, apkaltintas pavogęs vištą, visko bijo. Žiniasklaida mūru stojo už saviškius, žurnalistus, bet kas apgins tą paprastą žmogutį? Todėl man visas šis šurmulys atrodo kiek dirbtinis ir veidmainiškas.

Rusų poetas Josifas Brodskis nemėgo disidentų ir aplink juos keliamo tarptautinio šurmulio. Kai 1964 metais jis buvo vežamas į tremtį, į šiaurę, kalinių kupiname vadinamajame Stolypino vagone pastebėjo barzdotą senuką, gabenamą etapu, – jis kolūkyje, kaip kalbėdamasis su Solomonu Volkovu pasakojo Brodskis, „iš karvidės pavogė kažkokį varganą maišą grūdų ir davė jam už tai šešerius metus. O jis jau pagyvenęs žmogus. Ir visiškai aišku, kad etapo arba kalėjimo jis neištvers. Ir niekada išėjimo į laisvę nesulauks. Ir joks inteligentas – nei Rusijoje, nei Vakaruose – jo ginti nepradės. Niekada. Todėl, kad niekas ir niekada apie jį nesužinos. Visa tai dar iki Siniavskio ir Danielio proceso buvo. Bet jau krutėjo tam tikras žmogaus teisių gynėjų judėjimas. Bet už tą vargšą senį niekas žodelio neužtarė – nei BBC, nei „Amerikos balsas“. Niekas! Ir kai tai matai – na, nieko jau nebereikia… Todėl, kad tie visi jauni žmonės – aš juos pavadinčiau „borcovščikais“^* – jie žinojo, ką daro ir dėl ko eina. Galbūt iš tiesų dėl permainų. O galbūt – kad apie save gerai galvotų. Todėl, kad jie visada turėjo auditoriją, kažkokių draugų, draugelių Maskvoje. O šis senis jokios auditorijos neturi.“^**

Auditorija svarbiausia. Taigi. Ir kai visa tai supranti, visa ta žiniasklaidos laisvės lyrika atrodo kiek kitaip.

LRT radijo „Savaitės komentaras“

(XI.18)

___

* Čia Brodskis perfrazuoja rusišką terminą фарцовщики, kuriuo sovietmečiu buvo apibūdinami smulkieji spekuliantai,
sujungdamas jį su žodžiu борьба („kova“).
** Соломон Волков, Диалоги с Иосифом Бродским, М.: Издательство Независимая Газета, 1998, p. 82.