Bookerio staigmenos

Rugsėjo 10 dieną buvo paskelbtas vienos žinomiausių pasaulio literatūros premijų „Man Booker“ trumpasis sąrašas. Trumpai priminsiu, kad „Man Booker Prize“ yra apdovanojimas, kasmet teikiamas už geriausią anglų kalba parašytą Britanijos Tautų Sandraugai priklausančios valstybės, Jungtinės Karalystės ir Airijos rašytojo ar rašytojos romaną.Apdovanojimas pirmąkart įteiktas 1969 metais, jo laimėtojas paprastai skelbiamas spalio viduryje (šiemet jis bus paskelbtas spalio 15 dieną).

Apdovanojimo laimėtojas gauna 50 tūkst. svarų sterlingų (206 tūkst. litų), o į trumpąjį sąrašą patekusiems autoriams tenka po 2 500 svarų (po 10 300 litų) ir meniškai įrištą savo knygos egzempliorių. Tiek į trumpąjį sąrašą patekusius rašytojus, tiek laimėtoją užgriūva ir tarptautinė šlovė – į jų romanus atkreipiamas dėmesys, jie verčiami į daugelį kalbų.

Šių metų „Man Booker“ trumpasis sąrašas kai kurių kritikų jau buvo spėtas pakrikštyti geriausiu ir pačiu įvairiausiu – tiek temų, tiek stiliaus požiūriu – pasirinkimu per dešimtmetį. Žiuri pirmininkas rašytojas Robertas Macfarlane’as tvirtina, kad „mus patraukė romanai, siekiantys išplėsti žanro ribas… Mes rinkomės naujoviškus romanus.“

„Šis sąrašas parodo, kad anglų kalba parašyti romanai tapo pasauline literatūra. Jie peržengia žemynų ribas, sujungia šalis ir apima ištisas epochas“, – teigia Macfarlane’as.

Sąrašo favoritu šiuo metu laikomas anglų rašytojo Jimo Crace’o romanas Harvest („Derlius“). Rašytojas yra dešimties romanų autorius, Bookerio premijai nominuojamas antrą kartą. Jis jau turėtų būti pažįstamas lietuvių skaitytojui, nes 2006 metais lietuviškai buvo išleistas jo antrasis romanas „Akmenų dovana“. Tai neįprastas psichologinis detektyvas, pasakojantis apie akmens amžiaus žmonių gyvenimą.

Naujausias jo romanas – beveik mitinis pasakojimas apie neaiškioje praeities epochoje įsikūrusį Anglijos kaimelį ir jam kilusią grėsmę.

Štai šių metų „Man Booker“ premijos trumpasis sąrašas:

NoViolet Bulawayo We Need New Names (Chatto & Windus)

Eleanor Catton The Luminaries (Granta)

Jim Crace Harvest (Picador)

Jhumpa Lahiri The Lowland (Bloomsbury)

Ruth Ozeki A Tale for the Time Being (Canongate)

Colm Tóibín The Testament of Mary (Penguin)

-mb-


Bookerio premijos trumpasis sąrašas stebina įvairove ir netikėtu vientisumu. Įvairus jis pirmiausia autorių kilmės vietomis: NoViolet Bulawayo − gimusi Zimbabvėje, Eleanor Catton − Kanadoje, tačiau užaugo ir gyvena Naujojoje Zelandijoje, Jimas Crace’as − anglas, Jhumpa Lahiri − JAV gyvenanti indė, Ruth Ozeki, kurios tėvas amerikietis, motina japonė, gyvena Kanadoje ir JAV, Colmas Tóibínas − airis. Malonu, kad sąraše daugiau moterų nei vyrų romanų ir kad įspūdingai skiriasi rašytojų amžius. Vyriausiajam – penkiolikos knygų autoriui Crace’ui − šešiasdešimt septyneri ir tai jau ne pirmas kartas, kai jo romanas atsiduria ant Bookerio apdovanojimo slenksčio, o jauniausiai − Catton − vos dvidešimt aštuoneri ir tai tik antrasis jos romanas. Ji jauniausia visų laikų į Bookerio trumpąjį sąrašą įtraukto romano autorė. Skiriasi ir romanų forma bei apimtis. Trys romanai − Catton „Šviesuliai“ (The Luminaries), Crace’o „Derlius“ ir Tóibíno „Marijos testamentas“ (The Testament of Mary) − istoriniai. Pirmojo veiksmas vyksta 1866 metais, aukso karštinės Naujojoje Zelandijoje metu, antrojo − nenusakomoje praeityje (literatūros kritikas Adamas Mars-Jonesas spėja, kad Tiudorų epochoje), trečiojo − netrukus po Kristaus mirties. Kitų trijų romanų veiksmas vyksta dabar arba netolimoje praeityje, pvz., šeštajame arba septintajame dešimtmetyje. Catton „Šviesuliai“ – 832 puslapių, Tóibíno „Marijos testamentas“ − vos 104. Pastarasis romanas laikomas trumpiausiu kada nors į Bookerio premiją pretendavusiu kūriniu.

Nepaisant tokio margumyno, susidaro įspūdis, kad tarp šių metų kandidatų į Bookerio premiją vyrauja migracijos, egzilio ir iš to kylančio tapatybės susiskaldymo temos. Penkiolikmetei Bulawayo romano „Mums reikia naujų vardų“ (We Need New Names) pagrindinei veikėjai ir pasakotojai Darling pavyksta ištrūkti iš Afrikos lūšnyno ir apsigyventi Amerikoje pas tetą, tačiau naujoji egzistencija nėra tokia saldi, kaip galima buvo tikėtis. Astrologijos įkvėpto ir struktūriškai įdomaus Catton romano „Šviesuliai“ pagrindinis veikėjas Valteris Mudas atvyksta į kitą šalį pralobti, tačiau patenka į kelių neišaiškintų nusikaltimų sūkurį ir juos gaubiančią paslaptį. Paslaptingo ir mistifikuojančio Crace’o romano protagonistas ir pasakotojas taip pat emigrantas, vedęs ir įsikūręs kaimelyje, kurį pražudys trys atvykėliai, galimas daiktas, pabėgėliai iš gretimo sužlugusio kaimelio. Ironiškai šioje knygoje išskaitomas nekeliavusio ir geografinių bei kitų erdvės suvokimo parametrų neturinčio žmogaus pasaulėvaizdis. Lahiri romano „Žemuma“ (The Lowland) centre − du broliai, kurių vienas įsitraukia į komunistų judėjimą Indijoje, o kitas išvažiuoja studijuoti į JAV ir niekuomet nebegrįžta, tačiau pirmojo brolio politinis idealizmas tragiškai pakeičia ne tik antrojo brolio, bet ir kitų šeimos narių likimus. Ozeki romane „Laikinas pasakojimas“ (A Tale for the Time Being) dvi viena kitos nepažįstančias paaugles skiria vandenynas, tačiau viena skaito „Hello Kitty“ dėžutėje bangų atneštą kitos dienoraštį. Trumpo romano „Marijos testamentas“ pasakotoja po sūnaus mirties egzilyje gyvenanti Jėzaus motina mėgina į loginę seką sudėlioti įvykius, kurie lėmė tragišką jos vienturčio gyvenimo finalą. Atrodo, kad šių metų Bookerio finalininkes skaitysiantiems netruks dramatinės įtampos, emocinių ir, tikiuosi, estetinių išgyvenimų, nes visi romanai nestokoja meninių ambicijų ir siekia aukso vidurio tarp įmantraus stiliaus ir pagavaus pasakojimo.

Eglė Kačkutė

P. S. Tiesa, visai neseniai paskelbta gera (o gal ir bloga – kaip pažiūrėsi) žinia. Nuo 2014 metų į „Man Booker“ apdovanojimą galės pretenduoti ir JAV rašytojai. Taip norima įtvirtinti pasaulinę apdovanojimo reputaciją. Britai, žinoma, sunerimo: „Aš nusivylęs… bet nenustebintas. Dabar Bookeris praras savo išskirtinumą. Ši istorija man primena britų verslo kompaniją, prarytą tarptautinio konglomerato“, – sako rašytojas Melvynas Braggas. Britai piktinasi, kad bus pažeista pusiausvyra – sustiprės konkurencija britų autoriams, o amerikiečiai gaus naują prestižinį literatūros apdovanojimą.

Kita vertus, kad į šalių sąrašą norima įtraukti JAV – nieko nuostabaus. Keturi iš šešių šių metų nominantų gyvena ir dirba Valstijose. Na, o kaip bus iš tikrųjų, pamatysime kitais metais.

Parengė Marius Burokas

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.