STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. Eilės

Gražiausias eilėraštis

Maironio sodelyje

dvi valandas klausiausi poezijos.

Popietė buvo ilga, skaitančiųjų daug.

Skambėjo medžiuose paukšteliai,

meldėsi liepoje laukinė antis,

sudėjusi dvylika kiaušinių,

raudona Maironio aureole švietė

Aldona Ruseckaitė,

šmaikštavo Valentinas Sventickas,

nenustygo vietoje Gintaras Patackas.

Aš bandžiau išrinkti gražiausią eilėraštį.

Gegužės pavakarys atvijo vėsų vėjelį,

už muziejaus tvoros smarkavo popsas,

žmonių minia ilgesingai kažko laukė.

Išsirinkau…

Tai buvo smuiko melodija,

be keiksmažodžių,

lėkšto humoro,

kalbėjimo į niekur…

2012

Nelemtoji akimirka

Raibuliuoja vanduo,

bėga ratais,

kojas geliančias

gylin jo įmerkiu…

Trumpa vasara,

skuodžiantys metai.

Tik ilga

nelemtoji akimirka…

Tik ilga

nelemtoji minutė

paslaptingoj tyloj

kalba poterius,

miega vyrai

seniai nesiskutę,

žiūri moterys,

jau nebe moterys.

Ir sudūžta kažkas

ne stiklinis,

sudejuoja kažkas,

bet ne sąžinė.

Jo sukalt negaliu:

baigės vinys.

Ir iš moterų jau nesilažinu…

2013

Rudenio simfonija

Robertui Keturakiui

jutimas šitas keistas toks

lyg būtume tyloj ištirpę

nuo medžio saulė upėn šoks

ištraukti rudenį iš kilpos

tik kam jo reik tik kam man jis

nuskuręs senas vėjo gūsis

ir ką kaimynai pamanys

ar jie užjaus ar tyliai plūsis

laukimas piktas kaži ko

ėjimas ten kur vėjas pučia

nukirpk man plaukus ežiuku

lyg aš dar mažas vaikas būčiau

anas ruduo man dar gražus

ne šis ištrauktasis iš kilpos

tas liejo vasaros dažus

tas mums į atmintį sutilpo

2013

•

mano kančia vadinasi

eilėraščio skaitymu

kai turiu ištarti garsiai tai

kas buvo tyliai pasakyta

ar puse lūpų nutylėta

kai traukia kitos akys žodžius

parašytus ne rašalu

o klaustukais paraštėse

ir senomis apdriskusiomis nuotraukomis

mano kančia vadinasi

eilėraščio klausymu

šių dienų poezijos skaitymuose

liga mus apėmusi

vadinasi nesusitupėjimu

skausmai mus kamuojantys

vadinasi nieko nepasakymu

kančia yra kančia

pasakytų filosofas

ir kiekvienam ji ateina neprašyta

2012

Gyvenimo aritmetika

sulaukęs nelinksmos senatvės

kaimynas mūsų

savąjį gyvenimą į grupeles dėliojo

norėdamas išmest nereikalingą – – –

gimimas

kūdikystė

vaikystė

paauglystė

žydėjimas

vedybos

vaikų auginimas ir ligos

skolos

kalėjimas

negandos

vaikų problemos

gyvenimo sustabarėjimas

vienatvė – – –

dėliojo šiaip ir taip

tik nesurado tos nereikalingos

kurią išmest galėtų

2012

•

ak koks kilo noras

nusispjaut tris kartus per petį

į smilkstantį pavydo laužą

nuotrauką literatūriniame laikraštyje

į siuvykloje siuvamą fraką

į dygstančias pažintis

ir gimdomas sutartis

ak koks kilo noras

ironiškai nusišypsoti dėkojant

už nepadarytą gerą darbą

už moteriai užleistą kelią į niekur

už pagyrimo žodį

kurio aš nenusipelniau

ak koks kilo noras

šiandien

kai pjausčiau į malkas

kieme nuvirtusį nuo senatvės medį

2012