Oscaro Wilde’o klausimynas

Šarūno Nako, Giedros Radvilavičiūtės ir Romualdo Požerskio anketos

Šarūno Nako

2013 07 01 užpildyta anketa

Spalva? Aukso.

Gėlė? Tulpė.

Medis? Aukšta pušis.

Gamtos objektas? Ežeras.

Metų laikas? Vasara.

Kvapas? Plaukų.

Brangakmenis? Deja, joks.

Vardai, vyriškas ir moteriškas? Absoliučiai neįmanomas atsakymas.

Dailininkai? Neskubantys.

Muzikantai? Įsiklausantys, ką groja ar kuria.

Skulptūra? Alvaro Sizos Portugalijos paviljonas Lisabonoje; beje, tai architektūros objektas.

Poetai? Poetės? Dabar jau nebegaliu pasakyti.

Prozos autoriai? Tebūnie Elias Canetti.

Romanų veikėjas? Neturiu.

Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi? Esamoje.

Kur norėtumėte gyventi? Man gerai Lietuvoje, kartais sugebėčiau ir Kanadoje.

Didžiausias malonumas? Būti suprastam.

Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės? Neplepumu.

Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės? Atvirumu.

Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate? Mulkinimo.

Jei ne savimi, tai kuo būtumėte? Neįsivaizduoju. Būdamas vaikas, norėjau tapti architektu.

Kas Jums yra kančia? Neišvengiamybė.

Žaviausi pasaulio žodžiai? Paprastumas ir ramybė.

Liūdniausi žodžiai? To jau nepavyks ištaisyti.

Giedros Radvilavičiūtės

2013 07 14 užpildyta anketa

Spalva? Purvina. Negryna. Ruda-pilka-violetinė, „sero-buro-malinovaja“.

Gėlė? Bet kokia, vazoje, žiemą.

Medis? Bet koks, kapinėse. Arba (jo miniatiūrinis pažadas) ant namo stogo.

Gamtos objektas? „Parkų tęstinumas.“

Metų laikas? Ruduo.

Kvapas? Šieno, šlapios vilnos, dumblių, žemės, ajerų, kaimiškos trobos rūsio, kur papilta bulvių ar antaninių obuolių (šitas jau atmintyje), karvės, arklio mėšlo pievoj, geležinkelio, lauke išdžiūvusių drabužių, viskio, bažnyčios (viskio bažnyčioje – ypač), kai kurių vaistų, kavos, gėlių (pinavijų, alyvų, pakalnučių, rožių), prieskonių pūgos ir fugos, kai kurių kvepalų, paprastai „Etienne Aigner“.

Brangakmenis? Nemėgstu, man jie netinka, neturiu.

Vardai, vyriškas ir moteriškas? Dviskiemeniai. Be č, ž. Vyrų – padaryti ne iš moteriškų, moterų – padaryti ne iš vyriškų, su galūne -a. Tikriausiai todėl dukrą pavadinau Daukante…

Dailininkai? Neįmanoma išvardyti, pirmi ateinantys į galvą yra Edwardas Hopperis ir Nomeda Saukienė. Naujausi neseniai matyti jos paveikslai ŠMC, berniuko maikutė su žvėriukais iš po prasegto švarkelio, tie žvėriukai laksto ir aplink.

Muzikantai? Martynas Levickis. Po pirmojo jo akordeono dumplių ištempimo aš noriu šokti. Verkti. Ar prisiminti esminius dalykus.

Skulptūra? Pirma, ateinanti į galvą, – Katharinos Fritsch juoda pelė, sėdinti ant gulinčio baltoje lovoje balto žmogaus (Diuseldorfo K20)… Vaikystėje man darydavo įspūdį antikinių skulptūrų akys, gal kad augau tarp aklųjų.

Poetai? Poetės? Poezijos daug skaitydavau jauna. Viskas bus diletantiškai netikslu, nes daugelio talentingų poetų nesu skaičiusi… Tada didžiausią įspūdį padarė R. M. Rilke („Duino elegijos“), O. Mandelštamas ir M. Cvetajeva. Lietuvių poetų labai daug gerų eilėraščių, paprastai poetai juos irgi parašo jaunystėje – A. Marčėnas, K. Navakas (na, jis visada jaunas), A. A. Jonynas, J. Strielkūnas, S. Parulskis, D. Čepauskaitė, R. Stankevičius, T. Venclova, K. Platelis, labai daug kitų ir daug paskirų įvairių poetų eilėraščių. Eilėraštyje man svarbu ne tik meistrystė, bet ir dalis „ot boga“. Jos neįmanoma nei suklastoti, nei pakartoti.

Prozos autoriai? Vladimiras Nabokovas. Jį galėčiau skaityti su atradimais likusį gyvenimą. Iš dabartinių rašytojų – Renata Litvinova („Obladat’ i prinadležat’“). Kai kas įkrenta į atmintį iš trumpųjų gerų tekstų – Laimanto Jonušio „Pečialindų balsai“ („Šiaurės Atėnai“), H. Murakami apsakymas „Tailandas“ (iš knygos „Visi Dievo vaikai šoka“).

Romanų veikėjas? Tokio neturiu. Kadaise, kai literatūrą skaičiau kaip gyvenimą, kunigaikštis Myškinas (F. Dostojevskio „Idiotas“), Pjeras Bezuchovas (L. Tolstojaus „Karas ir taika“), Feliksas Krulis (T. Manno „Avantiūristo Felikso Krulio prisipažinimai“), na tas tai gal kaip savikompensacijos mechanizmas. Dabar man artimesni nei veikėjai yra romanų pasakotojų balsai.

Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi? Maždaug 10 metų anksčiau.

Kur norėtumėte gyventi? Kur ir gyvenu. Arba nedideliame name prie ežero netoli Vilniaus.

Didžiausias malonumas? „Nieko, nieko. Tiktai gyventi / tarp potvynių ir traukinių, / kol išmuš paskutinį dantį / ir druską išbrauks iš meniu.“

Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės? Supratingumu. Protu, „chirurginiu“ ryžtu krizinėse situacijose, globa, humoro jausmu.

Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės? Supratingumu. Taip pat intuicija, išmintimi, humoro jausmu, atjauta.

Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate? Arogancijos. Patiniškumo („kas čia vadas?“) ir pateliškumo (gimdymai namie stebint kitiems vaikams), nemotyvuoto pykčio, taip pat egoizmo (ypač paslėpto, kai apsimetama auka), veidmainystės, šykštumo, blogo santykio su tiesa, pragmatizmo be fantazijos.

Jei ne savimi, tai kuo būtumėte? Nežinau, man dažnai atrodo, kad manęs nėra, bent iš dalies esu išgalvota. Turbūt norėčiau būti gydytoja ar kino režisiere. Ar tik tai nesieja manęs su RoRa?..

Kas Jums yra kančia? Matyti, kaip merdi man artimas žmogus ar bet koks gyvulys. Kankinantiems gyvulius įvesčiau griežčiausias bausmes.

Žaviausi pasaulio žodžiai? Viskas praeina.

Liūdniausi žodžiai? The End geros, senos, jausmingos dramos gale.

Romualdo Požerskio

2013 07 10 užpildyta anketa

Spalva? Aistringai raudona.

Gėlė? Kaktusas. Niekada nedovanoju gyvų gėlių, nes jos manęs nemyli.

Medis? Liepa, gimiau liepą.

Gamtos objektas? Braiso kanjonas, Jutos valstija, JAV. Gamtos reiškinys – skaidrus vanduo.

Metų laikas? Kai ankstyvą pavasarį paskutinį kartą sninga.

Kvapas? Putojančio alaus.

Brangakmenis? Skaidrus, bespalvis kvarcas. Mokykloje domėjausi mineralogija.

Vardai, vyriškas ir moteriškas? Trumpi ir tvirti kaip Rokas, Urtė.

Dailininkai? Pieter Bruegel, Goya, El Greco, Albrecht Dürer.

Muzikantai? Anglų rokas: „Led Zeppelin“, „Emerson, Lake and Palmer“, „Black Sabbath“.

Skulptūra? Giacometti, Alexander Calder, Jean Dubuffet, Joan Miró.

Poetai? Poetės? Omar Chajam, Algimantas Mackus, Sigitas Geda.

Prozos autoriai? Erich Maria Remarque, Jack Kerouac. Keliaudamas automobiliu po Vakarų Ameriką du kartus buvau Big Sure.

Romanų veikėjas? Kareivis Šveikas.

Kurioje epochoje rinktumėtės gyventi? Nenorėčiau keisti laiko, nes patyriau dviejų politinių sistemų džiaugsmus ir vargus.

Kur norėtumėte gyventi? Prie Viduržemio jūros Ispanijoje ar Prancūzijoje.

Didžiausias malonumas? Kelionės po Lietuvą ir pasaulį.

Kokiu vyrišku bruožu labiausiai žavitės? Vyriškumu.

Kokiu moterišku bruožu labiausiai žavitės? Moteriškumu.

Kokio abiejų bruožo labiausiai neapkenčiate? Melo, veidmainystės ir chamizmo.

Jei ne savimi, tai kuo būtumėte? Josephu Nicéphore’u Niépce’u, kuris sukūrė pirmąją fotografiją.

Kas Jums yra kančia? Kad para turi tik 24 valandas.

Žaviausi pasaulio žodžiai? Vaikai, vaikaičiai.

Liūdniausi žodžiai? Tinginių pasiteisinimas.

Parengė Akvilė Žilionytė