GINTAUTAS LESEVIČIUS. Eilės

Vienaragio Čarlio gundymas

Čarli, tavo akys liūdesio pilnos šnairuoja kreivai,

Nevalia spalvint pasaulio pilkai.

Čarli, jei žemė iš po kojų slys, nebūk bailys,

Aš žinau, kas tavo sielvartą išbaidys.

Tau tereikia… Ir viskas, ko tau reikia…

Tai įkišti bananą į savo ausį!

Bananą į savo ausį.

Į mylimiausią ausį – prinokusį bananą!

Kai tik taip padarysi, Čarli, tu pamatysi,

Kaip debesys nuplauks.

Švystels vėl saulė, jos spinduliai pasaulio

Blogį apšvies.

Jei tik bananas tavo ausį lies!..

Tad paskubėk ir įkiški bananą į savo ausį.

(praluptų bananų choras)

Kiški bananą į savo ausį,

Tiktai neklauski – kodėl?

Tiesiog įkiški bananą į savo ausį,

Tik jau neklauski – kodėl?

Baimėje gyvendamas netapsi tu laimingas,

Bet įkištas į ausį bananas rūpestingas –

Praskaidrina mintis,

Tau nebaisi mirtis,

Kančias nuramins

Ir tau darkart primins…

(praluptų bananų choras)

Kiški bananą į savo ausį,

Tiktai neklauski – kodėl?

Tiesiog įkiški bananą į savo ausį,

Tik jau neklauski – kodėl?

2Rnius

durnius neparašo nei prozos

nei pozos

bet pozą reikia turėti

durnių nėra

durnumo būsena: lyg ką tik išėjus iš durnyno

su siuvama byla „2Rnius;)“

nereikia stumti dūros nes durnių nėra

chameleonai vabzdžiai maldininkai turi savo

pozas

kuriose gali pasislėpti

o tu durneli neturi

niekur nepasislėpsi

toks niekingas su savo poezija

lyg proza

ką ten poezija?!

nes gal šio eilėraščio durniai taip pat

neskaito

nes pagalvojus apie kitą durnių

apima toks pat nesaugumo jausmas

kaip namie durnyne

kur durnių nėra

gyvenant ant durniaus

kai jau niekas tavęs net durnium nelaiko

nes durnių iš viso nėra

nu nėr jų

2Rnių nėra