ROKAS POVILIUS. Eilės
man ir dievui per ankšta tavo burnoje
moterie negaląsk į mane savo dantų aš ne Kristaus kūnas man gali nebepavykti prisikelti
na ir kas kad ne tokio gurmaniško skonio na ir kas kad kraują ar vyną ne taip lengva priderinti bet pamaldžiai tavo gomurio glamonėjamas ištirpstu ne prasčiau už plotkelę
su mano laivu ir tavo tvanu dar galime išgelbėti šitą naktį
paukščiuko skrydis atidedamas
viešpatie šypsokis kai tave fotografuoju nebeslėpk savo pageltusių dantų atsuk kitą žandą tu visagalis ne photoshop’as paskutinės juostelės išryškinti nepavyko eilėraščiai susiliejo tad nejudėk dar šiek tiek pakentėk liko nedaug tik pora tūkstančių metų kai išmokęs įjungti laikmačio režimą suspėsiu patekti į kadrą mūsų nuotraukos atsidurs ant naujausio testamento numerio viršelio
kai atsarga gėdos pridaro
niekada nesu buvęs laidotuvėse profilaktiškai vengiu nenoriu kad mirtis patektų į mane difuzijos būdu
į savo teks užsukti nors trumpam iš mandagumo
ties kur aš miriau
tu perdozavai kritai vos sulaukęs 27 puslapių savo paties rašomoj vienintelės tikros tobulos nepakeičiamos ideologijos cenzūruojamoj knygoj nesijaudink tavim pasirūpinta buvai įrištas į kietviršį palaidotas pagal jūsiškių papročius su gastrolių mūzomis* ir ištikimiausiais eilėraščiais tapai knygų klubo nariu sveikinu tau paskirta Z. Vėlės premija už pirmąją ir paskutiniąją knygą kritikų atsiliepimai neblogi bet pakartotinio leidimo nebus 1 egzemplioriaus tiražo šiai rinkai per akis ___
*groupies