Draugės ir kiti gaivalai

AKVILĖ ŽILIONYTĖ

I

Jei išgirsi, kad Provanse mergina išsinuomojo namą – be vandens, be elektros, be stogo, jei išgirsi, kad ji trimituoja trimitais, levandų laukus vadina jazminų laukais, o krištolą – krikštolu. Jei išgirsi, kad ji prie vandens, ant akmenų vartosi su negrų šeimomis, susisukusi į brokatinius audinius. Jei išgirsi, kad sekmadienį mergina skendo baseine, pirmadienį – jūroje, o trečiadienį šoko tabako fabrike, žinok, kas ji tokia.

Jei atvažiuosi pirmadienį, išgirsi, kad šiandien šokėjos nedirba, jei atvažiuosi trečiadienį, išgirsi, kad šiandien nedirba skenduolės. Nesakyk, kad apie tai nesvajoji – tabako fabrikas, kuriame galima viskas – paliesti petį, suknelę, paglostyti riešą ir šiek tiek nugarą.

II

Ispanai, ispanai, daugybė ispanų gatvėse! O man sakė, kad nėra pasaulyje Ispanijos, ji ištrinta kaip konkistadorai, kaip šventoji inkvizicija, bet nė viena Ispanija nėra ir negali būti paskutinė, po paskutinės Ispanijos atsiveria kita – dar ryškesnė. Ta rėksnių gauja bėga, mušasi, skeryčiojasi, šiepia savo blizgančius dantis, apduję rangosi su šunų, kačių gaujom. Keliu skrybėlę auksinio danties grožiui!

Grožiui. Ko ji nori iš to auksinio danties grožio? Ji nori būti graži.

Adolfo Hoffmeisterio iliustracija Lautreamont'o eilėraščiui (Bratislava, 1967)

Pro atdarą langą įskrido lapas, labai susiraukšlėjęs, norėjau jį mušti, nes pažinojau tokią merginą. Žodžiu, ji buvo mano kaimynė. Gyveno viena, namo grįždavo tik pasigaminti valgyti. Normalu, šešias valandas per dieną paaukodavo tam, kad nenumirtų iš bado ir nusipirktų dailesnį sijoną. Pastebėjau, kad kažkas ne taip: ta istorija su seseria, apyranke ir sijonu.

Ji visados pradėdavo rengtis tik įsiutusi, nors dabar jau taisosi. Rengtis taip, lyg eitum gerti kavos į apačią? Rengtis taip, lyg eitum į banką arba pultum ant kelių, rengtis taip, lyg tave pašauks, o tu atsisuksi.

Vadinasi, reikia rengtis taip, kad tiktų eiti ir į banką, ir pasakyti „viso“ mylimajam. Reikia gyventi kaip lengviausia, nesikankinant, net jeigu tai ir stulbina. Tai šiek tiek nepriimtina, bet taip samprotauja gražiausia pasaulio mergina – nirtulingų akių, mano ispanė. Gal ji per mažai skaitė? Ispanijoje skaitė nedaug, nes po pamokų eidavo maudytis, taškytis iš visų jėgų, susitikti su šimtu ispanių, triukšmauti, plepėti ir luptis nuo saulės. Paryžiuje taip pat eidavo į kavines triukšmauti iš visų jėgų ir įdegti.

Ispanijoje filosofų nėra. Arba nieko apie juos nežinau ir stengiuosi nesužinoti.

Galvoju apie tuos skalbinius, kuriuos ką tik mačiau ispanės paloviuose, ir suprantu: jeigu ji teisi, teisi ir aš, ir jis. O jis, rusas, iš karto pajuto šį įkarštį ir tenorėjo vieno: laikyti rankose skalbinius, supanašėjęs su šimtu ispanių, sugebėjusių uždaryti save tarp gėlių, skalbyklų ir verandų. Buvo, aišku, būtina surinkti šiuos skalbinius ir nešti į kitą gatvės pusę, į skalbyklą, o ten buvo būtina šnekėtis su juodukėm, išnarplioti paklodes iš nepaklodžių ir ten būtina išgirsti, kad skalbyklose ir gimė džiazas.

Kaip galima neskalbti ispanės merliukų ir nepaglostyti jos suodinų sijonų? Mudu su rusu pavaldūs, bijom, todėl glostom ir skalbiam, nešam jos krepšį, skubinam paduoti chalatą, puolam ieškoti jos basutės. Bijom, kad nebūsim verti mylėti pliažų nuogumo ir šių rudų veidų. Ką čia besakysi, siela sukurta merliukams, katėms, vaikams ir dideliems karštiems akmenims.

Tas rusas nori mest rašyt ir būti šimtu ispanių. Kodėl turiu eksperimentuoti ir rūpintis, man irgi kaip šimtui ispanių nusispjauti į savo asmenybę, aš tik noriu apsirengti ir nueiti kavos į apačią. Neva „mums tai maurai ir vestgotai nerūpi, nes šiandien mus pakvietė maudytis“.

Šiandien rusas suprato: kad rengtumeis, neštum skalbinius, luptumeis nuo saulės ir pultum ant kelių, reikia laiko, ir dabar jis jo turi.

Mes visi jo turim, mes ne vokiečiai.

Plokščių filosofija ir šita filosofija šimtams ispanių netrukdo gyventi laimingo gyvenimo, kuris joms atrodo normalus, neužmirštant auksinio danties grožio.

III

Kažkur labai toli kažkas skambina raktais. Jei išgirsi apie merginą, kuri apgailestauja, kad yra tokių midijų, kurių galiojimo laikas baigiasi šiandien, žinok, kas ji tokia. Jei išgirsi, kad. Jei išgirsiu, kad.