Pasaulis, kuriame tylima

MARIUS PLEČKAITIS

Ryszard Kapuściński. Kristus su automatu ant peties. Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys. K.: Kitos knygos, 2009. 160 p.

Jeigu tikėtume skambia lyg varpeliai teorija, teigiančia, jog visų kataklizmų, nelaimių, poltergeistų ir amoralybių kaltininkas yra žmogus, tai turėtume sutikti ir su tuo, kad vieną dieną Didysis Svieto Lygintojas nusileis iš dangaus ir automatu išguldys visus blogiukus bei prikels tauriuosius amžinajam gyvenimui. Jei nepatinka dailus religinis pasiansas, galime prisiminti Gamtą, Žemę, Gają. Tik pastaroji, skirtingai nei Dieviškasis tas, niekada nežadėjo vieniems dovanoti, o kitus nuteisti. Žmonija, suprasta kaip vieninga parazitų rūšis, bus nušluota poros bangų milžinių ar Etnos ir jos pelenais alsuojančių giminaičių gripo epidemijos. Tokias dvi ne pačias patogiausias pabaigas artina joms jau daugybę amžių klojamas pamatas: žmonių vidinis genocidas, kuris vykdomas norint užgrobti kito žemę.

Taigi prisiminę žemės ir jos įsčių galią, galime judėti toliau, konkrečiai – Ryszardo Kapuścińskio pėdų įspaudais, paliktais Priešakinėje Azijoje, Afrikoje bei Pietų ir Centrinėje Amerikoje.

Fedajinai – tai palestiniečių partizanai ar teroristai (vadink kaip nori), kovojantys prieš okupantus, atėmusius jų ir jų tėvų žemes. Nesunku atspėti, kad, Izraelį paskelbus amžinąja žydų tėvyne, kviečiančia ne tik simboliškai užsukti, bet ir apsigyventi, kažkas turėjo iš ten pasitraukti. Žodis „kažkas“ yra labai neapibrėžtas, netikslus, net neaiškus. Kažkas niekada neprilygs Jam ir Jai, nežais bridžo su Manimi ar Jais. Kažkas – tai vos keli šimtai tūkstančių bežemiais klajokliais paverstų arabų, nieko ypatingo nenorinčių – tik dirbti tėvų žemę ir išleisti sūnus į mokslus. Būti „kažkuo“ yra baisiai nemalonus dalykėlis. Todėl krikštykite dukras Valstijomis, o sūnus Izraeliais. Dėl visa pikta.

Centrinė Amerika, anot Kapuścińskio, kraštovaizdžio požiūriu – vienas nuostabiausių žemės kampelių. Šis pastebėjimas tampa liūdnas, perskaičius vos kelis šio sielvartingo krašto istorijos puslapius. Tai, ką modernios (apskritai imant) Vakarų šalys patyrė XIX a., Centrinei ir Pietų Amerikai teko iškęsti XX a. viduryje. Tautos, kaip aukščiausios prabos istorinio relikto, klausimas ten gal ir nebūtų kilęs, jei „modernieji Vakarai“ savo kolonijoms būtų leidę bent kvėptelėti. Deja, oras brangiai kainuoja. Tai puikiai žinojo CŽV, tai dar puikiau suvokė „United Fruit“ (a. a. JAV įmonė), lyg milžiniškas nesutrypiamas tarantulas ilgam įleidusi savo čiuptuvėlius į derlingą Gvatemalos juodžemį. Savaime suprantama, kad „liberalios ir demokratija alsuojančios“ avelės įsileidimas garantuoja savarankiškos ekonomikos, o netrukus – ir politikos praradimą. Juk laisvoji rinka turi būti ginama visais įmanomais būdais – CŽV šakalais, reindžeriais ar vietiniais marionetiniais prezidentais. Laissez-faire?

Iš kitų pastebėjimų, taip pat ganėtinai vykusių ir atspindinčių ne visiems žurnalistams būdingą vidinį užtaisą, išsiskiria Kapuścińskio pamąstymai apie tylą. Didžiausias fizikų galvos skausmas ir tyrimų objektas – kvantinė mechanika, o save gerbiančiam tironui privalu išmanyti tylos mokslą. Tylos įvedimas yra visų diktatoriaus gabumų reikalaujantis uždavinys. Padaryti tautą tylią – tai dalį jos išskersti, nepamirštant šoko reklamos. Antai San Migelio miškų partizanas Victoriano Gómezas sušaudomas miestelio stadione. Egzekuciją tiesiogiai transliuoja televizija. Sausakimšas stadionas. Spragsi fotoaparatai ir spragėsiai… Tokiomis akimirkomis sunku sutikti su teiginiu, kad didieji Vakarai linksminasi kitaip – ištaigingiau, bukiau. Iš tiesų, visi žmonės panašūs. Ypač kai kalbame apie mirtį ir iš jos daromas pramogas.

Logiškas klausimas – kuo „Kristus su automatu ant peties“ skiriasi nuo kitų antivakarietiškų, kairiąją mintį puoselėjančių knygų? Pirma, tai nėra Che Guevaros tipo instruktažas jauniesiems partizanams. Antra, knyga taip pat nėra politinės filosofijos ar ekonomikos tikslais suręstas kūrinys. Kapuścińskis mėgina fiksuoti žmoniškumo apraiškas susiskaldžiusioje ir klasių kovoje paskendusioje visuomenėje. O kai tai pavyksta padaryti – neriama gilyn ir aiškinamasi kaip.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.