GINTARAS PATACKAS. Eilės
Senos knygos
Nelauk gerų žinių iš edelveisų prie tisos per pavasarį kalnuos kada galvoji niekad nepareisi namo iš bibliotekos tolimos produktų knygnešio krepšelis pilnas kuriuos praryji tu vienu ypu nuo sakalo akies lig aukso vilnos žlibom akelėm su malonumu jauties penkiolikmetis diversantas skrendi kondoro naguose vilies atlantą peršokt ir įveikti pampas kur laukia tetos tolimos šalies buenos airės gero oro bose dar tik mokykliniai egzaminai kol į senatvę tapsi komandosas kaip sakė knygos užmirštos seniai
Zoo
Orangutangas netelpa į narvą žirafos kaklas styro virš stogų plėšiko seifų grąžtas skrodžia šarvą o mums gyventi linksma ir smagu klarnetas skelbia pritaria kornetas esteto rankoj biblijos skutai gyvenimas yra darnus duetas nors miršti vienas kaip ir privalai el. pašto versijoj su paveiksliukais kur pavaizduotas visada esi šešiagyvybis robotas su triukais mutantų angelaičių debesy kai virusas negailestingai graužia gyvybės medžio vėžines šaknis ir mieganti marytė mintį audžia kad princas neatjos ir neprigis taip tingi keltis o reikėtų dirbti su pamaina į fabriką lakstyt negyvas vėjas laužia šulinio svirtį balti berželiai žemėn grius poryt prie zooparko krašto kur mamutų atšildytų ropoja kolona kas būtų jei recesijos nebūtų ir būtų lietuva ne fergana
Už kampo
Kas ten pakraštyje už kampo dedas kurį nuščiuvęs paslapčia stebi čia saulė ten ir lyja ir vaidenas ir griaudžia graudžiai į puses abi ten griaučiai slenka zombių karavanas skeletai faraonų praeities kraujuoti tvarsčiai mumijų o menas žynių gyvybės ieškant paslapties neveikia nes skeletai neatgyja burnoj tik trakši ašakos žuvų kaip ašaros lašai ant skruostų lyja dabar čia ten saulėta ir žavu voltažas aukštas prakilnus miražas senovinių pilių senam mieste tokiam senam kurį regėjai mažas ir persmeigei užaugęs šakute žuvelė aukso norus tris išpildė valdovė vandenų per amžius lis prie geldos boba skilus piramidė ir jausmas kad išpildytų dar tris
Interviu
Užknisot jūs mane pas aznavūrą mes perdėm perdėm triukšmo buvo daug dabar kai lieka muzika
ir jūra iš kapitonų gero nebelauk pasibaigė princesė
ir procesas katarsiai ir kontrastai ėmė dingt kai nėr tiesos verčiau sakyti tiesą ir pėdint tėvonijos
įkandin spragas užlopant nudaužytais pirštais ir nuospaudom dvigalvių smegenų kaip bicepsų o ne priburt iš tirščių kavos kad visa tai nėra šaunu nes šovusi galvon mintis nušauna taip negyvai kad
norisi juokaut kai nuodėmingas tas kurs
pasninkauna ir pamokslauna nors reikėtų bliaut dainušką girtą pakelės girtuoklių tikresnę negu
maldos veidmainių pūkams skrajojant topolių ir
tuopų ir imant iš imamo interviu
Tūkstantis ir trečia naktis
Kampinis smūgis leidžias į
platformą kur skleidžiasi
žiemotojų daigai ir
kamuolys tinkle tėra tik
norma kad savo pareigą tu
atlikai o besarabe tuarego žirgas jau
beldžiasi kanopom į duris tavosios šėtros joti
nori irgi kažin ar dromaderas besugrįš
iškaski šulinį vidur dykynės kur maitėda vis
stebi
šakalus ir visa tai aplink
tau bus tėvynė klajoklio
galbūt net dvejus metus
kol neišgertas dar vanduo
lig dugno ir pasikvies tave
nauja vieta dangoraižiai
bagdado turgaus ugnys
kurias įžiebia halio
kometa užimki kukliai savo bastioną
placdarmu šacho kėdę išsirink ir ten
suleiski dvasių legioną kad tavo sienas
saugotų aplink kaip girgžda surūdijęs
čiaupas kapsi kartu su
legionlige lašai ką
numatysi priekin tuo ir
tapsi ne veltui išsigimėli
prašai
