TOMAS DIRGĖLA. Eilės
(Aušrinei S. – pirmajai mūzai ir pirmajai pamergei)
I
matyt jūrai prie kurios gyvenai
labai patikai kad ji šitaip
matyt iš viršaus mus mažus
pro juostinio objektyvą
fiksuok žinosim už ką
šitiek laiko skaistykloj
II
gal valdelį sutikai
po saulėtekį sklandantį
gal bertą tarp raudonų
šviesoforų bėgiojančią
o gal savo tėtį
III
sako mano teta
jos draugai dar gyvi
sako keista kad
jums taip
kas bus toliau
IV
palikai pas mane
karnauskaitės iš smilčių
palikai prie jūros
smiltyse pėdas
ten paskutinį
syk ir ėjai
V
Sudie
