Kelyje
VYTAUTAS BRONIUS
Tęsinys. Pradžia Nr. 36
V diena, 2012-06-25
„Ponas čia jau kuris laikas nebegyvena, tačiau kviečiame pasidairyti po jo namus, – putlus, apysenis vyras juodu kostiumu paima iš manęs skėtį ir mainais įteikia man ir Ūlai panašius į mobilųjį telefoną prietaisus su ausinėmis. – Audiogide surinkę skaičių ir groteles, išgirsite informaciją apie norimą objektą.“
1# – ir mano galvoje prabyla moteris: „Welcome to the house of the famous 17th-century artist Rembrandt van Rijn.“ Vedamas švelnaus gidės balso ir Ūlos, kažkodėl nusprendusios tą pačią informaciją klausyti rusų kalba (gal todėl, kad jai į ausis šnabžda vyras), ryškaus kontūro atsiduriu senovinio namo virtuvėje. Vienoj pusėje palei sieną išsirietęs stalas su indauja, spintelėmis maistui ir kriaukle, priešais – duonkepė, o kitam gale – už tamsių durelių paslėpta mažytė lova tarnaitei. Pasirodo, anuomet olandai miegodavo pusiau sėdom, bijojo, kad miegant į smegenis nesuplūstų kraujas. Pastuksenu vieną kitą ant sienos kabantį tuščią alavinį puodelį ir jų skimbčiojimui atitaria neramus mano skrandžio murkimas – priekaištauja, esą į virtuvę atėjau tik jo paerzinti.
2# – atsiduriame namo priimamajame, visai kaip šeimininko svečiai prieš beveik keturis šimtmečius. Štai prašmatnus krėslas, į kurį juos sodindavo. Štai paties meistro lova, kurion juos, pailsusius po kelionės, guldydavo. Štai tankiai sukabinti įvairių dailininkų kūriniai, prieš kuriuos apsukrusis prekijas išstatydavo vos pabudusius, prieš tai atkraginęs jiems galvas. „Stot! Sėst! Gult! Stot! Sėst! Gult!“ – išgirstu mintyse diriguojant maestro, net ponų skrybėlių kraštai lapsi. Rembrandto komandų lavina taip nualindavo juodaskvernius biurgerius storai guldenų prikimštomis kišenėmis, kad šie, apduję nuo netikėtos mankštos, nė nemirktelėję įsigydavo vieną ar kitą prabangią drobę, ištapytą garsaus užsienio dailininko ar paties šeimininko teptuku. Gudru, ką čia bepridursi. Ką dar šiame aukšte turim, brangioji?
3# – šeimos guolį, priklausiusį Saskiai van Uylenburgh iki 1642-ųjų – tais metais ją, dar visai jauną, iš Rembrandto glėbio į savąjį perėmė Viešpats. Ant miegamojo sienų kabantys veidrodžiai – nesuveikę memento mori. Juk jų stiklinėje atmintyje ponios veidas liks per amžius rausvas ir putlus, nepažinęs senatvės. Vieną dieną jis tiesiog pradingo, taip ir neparodęs nė menkiausios įspėjimo raukšlelės. Tad šie veidrodžiai greičiau įkūnija momento mori. Pamatau prie vieno iš jų besiartinančią Ūlą ir nedelsdamas sustabdau ją: „Ne ne, Ūla, negalima į juos žiūrėti.“ – „Что? Oi, sorry, ką?.. Einam, jau tuoj prasidės.“ Kiek apstulbęs nuseku paskui Ūlą į nedidelį kambarėlį žemom lubom, kur po truputį renkasi žmonės.
Ausines ir „mobilųjį“ (drauge su jame uždaryta bevarde gide) padedu į šalį, nes prieš mus stovi šviesiaplaukė moteris juoda prijuoste (įstabus kontrastas), o už jos santūrios šypsenos jau kaupiasi žodžiai, kuriuos netrukus ištars, vos tik susirinks paskutiniai žiūrovai. Apsižvalgau – kamaraitėje stovi įvairiais popieriais, indais, metalo plokštelėmis, tušo buteliukais ir dėžutėmis su adatomis bei kitokiais įrankiais apkrautas darbastalis, greta – nemažas medinis presas ir suolas, o vieninteliai šviesos šaltiniai yra kvadratinis langelis virš darbastalio ir elektrinė lemputė, vos nušviečianti presą. Kadaise čia būta Rembrandto grafikos dirbtuvės. Tarsi po namus klaidžiojanti dailininko dvasia būtų davusi sutartą ženklą, šviesiaplaukė pradeda pasakoti apie naudotus tarp šių sienų grafikos ir jos spaudos būdus. Ima vašku padengtą vario plokštelę, kurioje iš anksto, žiūrėdama į Rembrandto originalą, plona adatėle išraižė peizažą su didžiuliu medžiu, nardina ją į rūgšties baseinėlį (rūgštis džiugiai suskumba graužti medžio lapijos), ištraukia, nugrando vašką, ištepa rašalu, nuvalo. Paskui, nešina būsimuoju kūriniu, žengia prie preso, pasuka didelę it malūno sparnas svirtį ir tarp medžio ir popieriaus užgimsta ofortas. Naujagimis palengva išsirita iš savo mechaninės motinos įsčių ir dabar jį, gulintį ant sidabrinio padėklo, atsispaudusį kinų popieriaus lakšte, susispietusi apžiūrinėja kamarėlės minia. Galima tik spėlioti, kiek tokių „kūdikėlių“ į septyniolikto amžiaus Amsterdamo orą paleido Rembrandtas. Kad ir kiek jų būtų, manau, tėtušis gali būti ramus – didžioji dalis jo vaikų tebegyva ir šiandien, ir jiems puikiai sekasi.
4# – „let’s now climb to the antiques room“ – vėl prabyla manoji gidė. Kopiu, kopiu, tik Ūla galėtų greičiau. Pasiekiame paskutinį namo aukštą, dabar virš mūsų jau tiktai stogas. Štai ir kambarys, kuriame išstatyti laukia žadėtieji antiques. Jis, kaip ir virtuvė, atkurtas pagal neseniai atrastą anuomet name buvusių daiktų sąrašą. Kambarys primena mažą blusų turgų – pirmiausia dėl neįtikėtinos objektų gausos (net gidė stebisi, nors ji ir įrašyta), bet dar labiau dėl jų išdėstymo: greta padėti iš pirmo žvilgsnio nieko bendra neturintys daiktai, štai kad ir ši didžiulė spalvoto paukščio iškamša, uodega parėmusi baltutėlį Platono biustą (ak, tie kontrastai), arba anas afrikietiškas būgnas, pakabintas virš kiniškų vazų eilės. Tik, žinoma, šiame „turgelyje“ niekas neparduodama. Truputį ironiška, juk didžioji dalis šeimininkui priklausiusių retenybių buvo išgraibstyta aukcionuose po meistro bankroto.
5# – Rembrandto studija. Įžengus į erdvią patalpą, veidą užplūsta šviesos srautas, trimis galingais pluoštais besiskverbiantis į vidų pro didžiulius aukštus langus, ir širdy staiga suspurda juokingas sentimentas, kad štai, stovėdamas šioje didžio dailininko studijoje, galiu bent šiek tiek prisiliesti prie nemirtingumo. Tačiau teptukų, brėžinių, drobių, rėmų ir porėmių, statulėlių ir statulų – viso to, ką buvau įpratęs regėti dailininkų dirbtuvėse, – čia nėra. Rembrandto studija greičiau primena šokių salę, kurios viduryje pastatytas vienišas molbertas su švaria drobe. Šalia, prie stalo su dažų pigmentais ir aliejais, stovi vidutinio amžiaus vyras. Jis nuolankiai paaiškina tą man netikėtą tuštumą tuo, kad ji buvo reikalinga dailininko mokiniams, ir su malonumu pademonstruoja, kaip šie kasdien gamindavo šeimininkui dažus, plaudavo teptukus, gruntuodavo drobes, o laikui atėjus ir nutapydavo vieną kitą figūrą ar net visą paveikslą. (Tuomet Rembrandtui belikdavo jį pasirašyti – palikti savo, taip sakant, Rembrendą.) Kiek teptukų čia „sutapyta“, kiek azurito ir šafrano sutrupinta į dulkes, kiek sluoksnių impasto išguldyta ant plikų drobių, kiek paslėpta po klampiu chiaroscuro (ir kiek juo atskleista!), kiek… Kaip?.. Jau užsidarote?.. Laikas išeiti?.. Išties, jau be penkių penkios.
Apačioje išmainome „telefonus“ (viso, saldžiabalse nepažįstamoji!) į skėtį, svečių knygoje greta Ūlos „ŪŪŪŪŪŪLALA!“ brūkšteliu galvoje mikliai sušvitusias eilutes:
pelėsių kronikon ir išnykimo daton suriko žilas Vilniaus antikvaras
– ir išeiname į pilką, drėgmės prisigėrusį miesto orą, jis maloniai mus atgaivina. Viso geriausio, brangusis pone Rembrandtai! Sudiev, brangioji bičiule Saskia! Mes jūsų pasiilgsime, jūsų namo dvasia subtiliai it sausa adata įrėžė mumyse savo dailų piešinį, jį nešiosimės amžinai.
O kur ėjome paskui, nebeprisimenu…
Я не помню, как я родился на свет, был он белым, бля, или зелёным – это неважно. Я не помню, сколько мне лет, фотографии нету на паспорт. Где мой первый порт? Я не помню моего имени, нет, у меня было много фамилий, их меняли, но меня не спросили. Я не помню, кто купил мне билет, я очнулся – никого рядом нет, но я чую – человек был не левый, это был кто-то из наших, спасибо ему! Я не помню, как открылись глаза за легализацццц… Волны воют, а люди воюют, всё зигзагообразно. Я не знаю, что ещё вам сказать или показать. Я смотрю назад, на зад, и он чёрный. Я дома, мама! Ямайка! Я, наверно, родился в майке, на твоих руках, на моих ногах песок, я хожу без носок, босиком. Мои волосы ниже стандарта, мне нужна твоя карта. Мама! Мама-я-моя-моя-моя-моя-моя Ямайка! Э-о-э, у-е! Мама-я-моя-моя-моя-моя-моя Ямайка! Э-о-э, о-о-о!
VI diena, 2012-06-26
Rytas pas Augustę – seną mano pažįstamą, jau kurį laiką gyvenančią Amsterdame ir priėmusią mus paskutinei nakvynei, – buvo tingus ir lėtas. Atlikome kasdienį el. pašto patikrinimo seansą, pirmąsyk šios kelionės metu gavome pagroti gitara – paniūniavome „Ямайка“ ir „Vėl paliks pasaulį šiluma“, Augustė iškepė sumuštinių su sūriu ir pomidorais ir pafotografavo mus, užsilipusi ant sofos. Papusryčiavę mes tuojau išėjome Oude Kerk – Senosios bažnyčios, įsikūrusios pačiame raudonųjų žibintų kvartalo viduryje, – link.
Ūla iš kažko buvo girdėjusi, kad Oude Kerk lubos yra tarsi apverstas senovinio laivo dugnas, mat jos skliautai mediniai. Nusitrynusiose freskose, vaizduojančiose biblinius siužetus ir šventuosius, susitinka religija ir laivininkystė, irtis ir melstis tampa vienu neatsiejamu veiksmu. Užvertę galvas, su laminuotu freskų ir bažnytinių objektų sąrašu rankose, neskubėdami sliūkinom iš vienos navos į kitą, iš apačios apžiūrėjom vargonus, paskui, jau grąžinę galvas į normalią padėtį, sukom ratus apie anų laikų klauptus ir bandėme atpažinti choro reljefuose pavaizduotas patarles. Nusprendę, kad dvasinius irklus jau pasidirbome, išėjome laukan, kur dangus buvo virtęs skaidria jūra, skrodžiama bažnyčios laivagalio.
Užnugary palikę namus raudonuojančiais langais, atplaukėme į svečius pas Anne Frank. Apsidairyti jos name turėjome kiek mažiau nei dvi valandas, tačiau jų pakako – viską pamatėme, viską perskaitėme, nors ir buvome spaudžiami didžiausios lankytojų minios. Praėjus pro atstumtą knygų lentyną, kadaise saugojusią įėjimą į Frankų ir dar vienos šeimos slaptavietę, prieš mus atsivėrė slogi jų istorija (teko trumpam pamiršti Oude Kerk denį). Kambariai, kuriuose buvo slėptasi, palikti be baldų, plikom sienom, kaip juos ir rado po karo, išskyrus keletą atvirlaiškių ir laikraščių iškarpų, kurias mergaičių kambary ant sienų kadaise suklijavo mažoji Anne; klaiki erdvė. Kitame kambaryje iš kompiuterių ekranų mums kalbėjo išlikusieji: jei ne padėjėja Miep, išsaugojusi mergaitės rankraščius po gestapininkų apsilankymo, ir jei ne tėvas Otto, perėjęs Osvencimą ir apskritai vienintelis likęs gyvas iš besislėpusiųjų, šiandien Anne dienoraščio nebūtų.
Miela Anne,
kad ir kur dabar būtum, žinok, kad tavo dienoraštis pakliuvo į manąjį dienoraštį.
Su pagarba Vytautas Bronius
Apie pusę aštuonių susitikome su Auguste ir jos vaikinu Stefanu bare pavadinimu „Sound Garden“ (Black hole sun, won’t you come / And wash away the rain?). Bendrauti nebuvo sunku: Augustė jau išmokiusi Stefaną pasakyti „labas“ ir „kaip tau sekasi“ lietuviškai, ko daugiau reikia? Netrukus šalia prisėdo australų porelė, draugiškas Steve’as ir draugiška Stef. Ir šitaip, apsupti trijų Stepų, mes gėrėm tamsų kvietinį alų ir stebėjom, kaip Steve’o cigaretės dūmas kyla į šviesų Amsterdamo dangų, sukasi tarp vasarinių medžių šakų ir, aplenkdamas besileidžiančią saulę, krypsta į vakarų pusę, išnykdamas, neblaškomas vėjo, niekieno neminimas…