Traukinys laukia dvi minutes

DŽIUGAS JUODKAZIS

Moteris raudonu paltu bijojo žodį pasakyti, kad šis nevirstų visa naikinančia liepsna, todėl nuo geležinkelio stoties iki senojo vandens bokšto tylėdama ėjo pavymui ir klausėsi vaikino pasakojimo.

– Traukinys čia stovi dvi minutes, o kitoje stotelėje – net keturias, nes ten yra pieno kombinatas. Čia gyvena būrėja ir yra krašto muziejus, bet traukinys vis tiek nestovi ilgiau negu dvi minutes, todėl, kad į muziejų atvažiuoja labai mažai – žymiai mažiau žmonių, negu važiuoja į pieno kombinatą. Tai jau tikrai, nes kombinatas dirba nuo šešių ryto iki vėlaus vakaro, o muziejus atidaromas apie vidurdienį ir veikia tik kelias valandas.

Dabar ji suprato, kad, atvažiavusi traukiniu viena, pasielgė neapdairiai, kad su aukštakulniais būtinai išsinarins koją; bet koks skirtumas – tikėtina, kad atsitiktinai stotyje sutiktas jaunuolis uždaužys ją pakelėje gulinčiu pagaliu, ir gailėjosi niekam nepasakiusi – kur susiruošė.

– Reikia džiaugtis, kad traukinys apskritai čia sustoja, ne taip kaip Geltonuosiuose Tapeliuose – tik ūkteli pro šalį ir viskas, o čia atvažiavęs net dvi minutes laukia. Dvi minutės – nemažas laiko tarpas, daug kas gali atsitikti. Kai tik vagonai sustoja, vaizdas iš karto pasikeičia – žmonių padaugėja kone trigubai. Galėtų kas į muziejų užsukti, bet visi eina pas būrėją. Štai pagaliau ir bokštas matosi. Šita gatvė neturi pavadinimo, bet žmonės vis tiek čia atvažiuoja dėl ligos ir kitokių nelaimių. Be reikalo pas ją niekas neužeina. Buvo laikas, ir aš galvojau merginą iš Priestočio gatvės pakerėti. Draugauti nenorėjo, sakė, mano nosis negraži.

Vaikinas nužvelgė atvykėlę. Kokių keturiasdešimties, nešina didele rankine, sužvarbusi nuo vėjo, pasistačiusi raudono palto apykaklę, atrodė beviltiškai sutrikusi.

Moteris galvojo, kad ją kankinanti neapykanta dabar atrodo juokingai, kad vienai gyventi bus lengviau, kad elgiasi neteisingai; paskui nutarė, kad elgiasi teisingai, tik apsirengė netinkamai; galvojo, kad nerūpestingas vaikinas šaiposi iš jos noro prakeikti žmogų, kuris sugriovė jos gyvenimą, pavertė jį košmaru, kad šitas šalia einantis jaunuolis atvirai juokiasi iš jos bemiegių naktų, prarastos jaunystės ir liemenuoto raudono paltuko.

– Jau nebetoli, tuoj pamatysite namą. Anksčiau jis kelis kartus degė, bet subėgę kaimynai spėdavo užgesinti.

Drėgnos žemės kvapas. Netoliese balažin kada veikiantis muziejus ir geležinkelio bėgiai į pieno kombinatą. Nelaimingos meilės aidas svetimame priemiestyje ir viltis atgauti ramybę apdegusiame name.

Moteris nusišypsojo. Didelė vaikino nosis iš tiesų nebuvo graži.