Tvorų tvaros istorija

REGINA RAGAUSKAITĖ

Braidau po girią, bundančią iš žiemos miego. Dainavos girios rezervate – natūrali gamtos tvarka. Čia neleidžiama įsikišti žmogui. Tręšta suvirtę medžiai, išpuvę jų liemenys primena skeletus su atsikišusiais šonkauliais… Nejauku žiūrėti į medžio mirtį. Pūvantys, tręštantys jų kūnai virsta trąša kitiems augalams. Tik čia, žmogaus neliečiamoje gamtoje, atsiveria amžino gyvybės rato esmė: mirtis yra kurianti.

Mirtis sąlygoja kaitą, nuolatinį atsinaujinimą. Sunku šią tiesą priimti. Nes kiekvienas asmeniškai trokštame amžinybės. Žmogui nepakanka materijos tvarumo dėsnio patvirtinimo – jis neguodžia. Žmogui, suvokusiam savo kaip gamtos kūrinio išskirtinumą, norėjosi pasidaryti savą tvarką: išvalyti mišką, išgenėti šakas, nugrėbstyti pūvančius lapus, kad jie neprimintų mirties, žodžiu, sukurti parką, kuriame nėra vietos mirčiai. Mirtis čia eliminuojama, nes ji trikdo žmogų, primena jo laikinumą. Gamta nemėgsta sterilumo, jos tvarka kitoniška: mirtis ir gimimas esti greta, susiję nepertraukiamais ryšiais. O štai civilizuoto žmogaus mąstymas primena… parką, anot Alio Balbieriaus, vis labiau sterilėjantį pasaulį. Žmogaus kuriama tvarka atspindi jo atotrūkį nuo gamtos. Įvairių tautų ir laikų kultūra išreiškia skirtingą žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi. Tikėjimo, kultūros, politinių pažiūrų istorija yra ne kas kita, kaip… tvorų istorija.

Tvarkos (ne tik saugumo) ilgesys skatino žmogų apsitverti tvora. Tai tam tikras būdas pažymėti savą teritoriją – išskirti ją, o kartu ir tverti savą pasaulį. Tai labai svarbu jo minties apie amžinybę raidai. Žodžiai tvarka, tverti, tvora – bendrašakniai, kalba atskleidžia mūsų protėvių mąstyseną. Tverti tvoras žmogus ėmėsi tik tuomet, kai pradėjo save išskirti iš gamtiškosios aplinkos. Tada atsirado ir pirmosios sakmės apie pasaulio tvėrimą. Pirmųjų žmonių sukurta tvarka nedaug kuo skyrėsi nuo gamtiškosios: seniausiuose tikėjimuose miręs žmogus – jo siela – įsikūnydavo medyje, paukštyje. Tokia pasaulio tvarka žmogaus sąmonėje garantavo jo tvirtumą ir ištvermę. Amžinas gamtos ratas dar nebuvo pridengtas jokiu kultūriniu sluoksniu, todėl ši visuma dar nebuvo sukapota gabalais, fragmentais, ji buvo vientisa kaip ir žmogaus mąstymas. Gimimo ir mirties jungtis tebebuvo akivaizdi. Atsispindėdama sąmonėje, ji saugojo žmogų nuo minties apie visišką išnykimą, garantavo amžiną gyvenimą, nors ir kita forma.

Tvirtu, matyt, buvo laikomas tas, kuris laikėsi nustatytos, susiklosčiusios tvarkos: elgesio taisyklių, dorovės normų, galiojančių šiapus tvoros. Anapus tvoros – jau kitos taisyklės, apie jas mūsų pasakose likusios užuominos kaip apie svetimos erdvės grasą – nepažinią, pavojingą. Tvoros tvarką pažeidus netrukdavo įsiveržti tvirka. Ji buvo budriai sekama visos bendruomenės, nes tvarkos pažeidimas kėlė grėsmę visiems. Ištvirkaujantys baudžiami viešai, tai buvo ne tik bausmė atskiram žmogui, bet ir gėda visai bendruomenei. Nelikus bendruomeninės atsakomybės, dora, moralė tapo asmeniniu žmogaus reikalu – sąžinės balsu. Vidinės tvarkos laikymasis lemia žmogaus tvirtumą, šitai dabar vadiname harmonija, arba santarve su savimi ir pasauliu. Ji padeda ištverti visus sunkumus. Vidinės tvoros reikalingos ir dabarties žmogui, nes netvarka – tvirka griauna jį iš vidaus. Ne tiek svarbu, tos tvoros – bendruomenės palikimas ar paties susikurtos, daug svarbiau, kad jos būtų paremtos principu: nedaryti kitam to, ko pats nenorėtum sulaukti. Šis principas stiprina visuotinę santarvę…

Nusileidusi nuo Gugučio, kiek paėjėjusi, užtinku laukymę su išvirtusiais dainavių šienaujamų pievų ženklais. Dar kėpso kuolai, laikę senąją tvarką, bet sutrešusios tvoros sugrįžta į žemę. Žolė girioje buvo branginama, laukymės, pievos aptveriamos kaip bendruomeninė kaimo nuosavybė. Į ją tiesiami vežimų keliai kasmet būdavo prižiūrimi, taisomi, lyginami, kad neapželtų krūmokšniais. Tačiau visos žmogaus sukurtos tvoros nyksta, keičiasi. Tveriamos naujos, įteisinančios kitą, kitokią tvarką. Amžinas žmogui tėra tvarkos – tvėrimo ilgesys, glaudžiai susipynęs su amžinybės troškimu. Vien tuo ir galima pasitikėti…

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.