Konceptualios keturių šalių kūrėjų vizijos
MIGLĖ MORKŪNAITĖ
Baigiantis 2011 metams, sostinės galerijoje AV17 buvo atidaryta tarptautinė konceptualios juvelyrikos paroda „Dreamscape“, kurioje savo kūrybines vizijas pristatė daugiau kaip 30 Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos menininkų. Paroda įdomi ir unikali tuo, kad čia susijungė skirtingų šalių kūrėjų patirtis ir pasaulėžiūra. Ekspozicija, įrengta dviejose galerijos salėse, pasižymėjo itin didele kūrinių įvairove tiek formų, tiek medžiagų, tiek koncepcijų požiūriu.
Nors Lietuvoje konceptualios juvelyrikos sričiai vis dar nėra skiriama pakankamai dėmesio, akivaizdu, kad menininkai gana aktyviai kuria konceptualius dirbinius, technine kokybe ir idėjų originalumu nenusileidžiančius šalių kaimynių kūrėjų darbams. O galerija AV17 nemažai prisideda prie to, kad tokio pobūdžio juvelyrikos menas būtų matomas ir prieinamas daugeliui.
Galerija neretai dėmesį skiria ne tik kūriniams, bet ir ekspozicijos atmosferai. Be to neapsieita ir šį kartą: parodos „Dreamscape“ eksponatai demonstruoti ant medinių dėžių, atkeliavusių iš praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio. Šios dėžės priminė laikomas rūsiuose su kasmetiniu sodo ar daržo derliumi. Galima teigti, kad 2011-ųjų konceptualios juvelyrikos kūrinių „derlius“ gana neblogas ir Lietuvoje.
Aurelija Šimkutė. Pokalbis II. 2011
Kūrybą parodoje pristatė jaunosios kartos lietuvių menininkai, specialybę įgiję savo šalyje – VDA Telšių dailės fakulteto Metalo plastikos katedroje, iki šiol vienintelėje Lietuvos aukštojoje juvelyrikos mokykloje. Tarp jų – Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, Vita Pukštaitė ir kiti ne mažiau įdomūs ir perspektyvūs kūrėjai. Kai kurie iš jų – jau suformavę savitą, nesunkiai atpažįstamą kūrybos braižą, tačiau aktyviai ieškantys ir eksperimentuojantys konceptualios juvelyrikos srityje. Štai Sandra Malaškevičiūtė lieka ištikima eksperimentams su stiklu ir savo kūrinį iš darniai sujungtų įvairiaspalvio stiklo dalelių magišku pavadinimu „8“ pakabina tiesiog erdvėje.
Puikius metalo apdirbimo įgūdžius ir estų mokyklos savitumus, jau sovietmečiu dariusius didžiulę įtaką lietuvių juvelyrikos kūrėjams, parodoje pristatė itin gausus (net 11) estų menininkų būrys. Tarp jų – toje pačioje galerijoje prieš daugiau nei mėnesį personalinę konceptualios juvelyrikos parodą „Prarastas rojus“ surengęs Tanelis Veenre. Šiam kūrėjui gana nesunku tilpti į parodos „Dreamscape“ rėmus, nes visa jo kūryba remiasi asmeniniais prisiminimais, vaizdiniais.
Parodoje vyravo minimalizmo tendencija, kurią nuo seno plėtojo estų juvelyrai. Vėliau remiantis šiuo principu buvo kuriama ir lietuvių juvelyrika. Iš tiesų įdomu tai, kad „Dreamscape“ kūrėjai savo idėjas siekia atskleisti kuo tiksliau, nesistengia perkrauti kūrinių daugybe detalių, kas neretai klaidina žiūrovą ir šiek tiek nutolina nuo pagrindinės autoriaus koncepcijos.
Lenkijai ir Latvijai atstovavo kur kas mažesnės pajėgos – po du kūrėjus. Nepaisant to, jų kūrinių meninė vertė nė kiek ne menkesnė nei lietuvių ar estų. Latvių menininkės Dacės Vitolos iš vielos išlankstyti apvalūs akinukai su smarkiai išilgintomis kojelėmis byloja apie minimalistinę ir itin supaprastintą formos sampratą. O lenko Areko Wolskio sukurta sagė – kalbos burbulai lyg iš komiksų knygelės, tačiau be žodžių – siejasi su masinės kultūros ženklais visuomenėje: kai kalbama daug, bet nieko reikšmingo nepasakoma.
Nuo natūralių ir itin organiškų medžiagų, tokių kaip medis ar stiklas, iki plastiko bei ready-made panaudojimo (pvz., plastikiniai vaikiški lego kubeliai, kontaktinių lęšių dėžutė ir pan.) – tokius kūrinius sunku vertinti vienareikšmiškai, nes jie yra smarkiai nutolę nuo tradicinės papuošalo sampratos ne vien medžiagiškumo, bet ir taikomosios funkcijos požiūriu: daugelis jų, nors ir atstovauja juvelyrikos žanrui, yra praradę tradicinę paskirtį ir gali egzistuoti kaip savarankiški meno objektai, išliekantys idėjiniame juvelyrikos sampratos lygmenyje. Tiesa, tai šiandieniniame meno kontekste nebėra naujiena – publika yra išlepusi ir ją sunku kuo nors nustebinti. Tačiau čia, Lietuvoje, tokio pobūdžio juvelyrikos menas ne vienam lankytojui vis dar gali pasirodyti paradoksalus ir kiek neįtikėtinas.
Parodoje kai kurių menininkų vaizdiniai ar fantazijos atskleisti pasitelkiant itin banalius ir buitiškus objektus. Pavyzdžiui, jau minėta akių lęšių dėžutė ir šalia jos pateikti du rožinio kvarco gabalėliai, primenantys tikrus lęšius, tačiau gerokai masyvesni. Tokio pobūdžio estų kūrėjo Nilso Hinto darbas kėlė asociacijų su neretai šiandien girdima fraze – į gyvenimą žvelgti pro rožinius akinius. Toks šiek tiek ironiškas kūrinys tarsi parodo, kad netiesiogiai kiekvienas iš mūsų ant spintelės šalia lovos laiko dėžutę su rožinės spalvos lęšiais, kuriuos panaudoja norėdamas nors trumpai atitrūkti nuo realybės.
Vieni kūriniai išreiškia idėjas, kiti labiau pasireiškia formos ar medžiagos paieškomis. Kadangi paroda vadinosi „Dreamscape“, akivaizdu, kad čia susipynė skirtingų kūrėjų vizijos, sapnai, fantazijos, kai kurių juvelyrų labiau siejamos su asmenine patirtimi, kitų kūriniai vienokiu ar kitokiu būdu atskleidė tam tikrus savo šalies kultūros ženklus ir ją savotiškai reprezentavo.
Paroda pratęsta iki sausio 28 dienos
