Posmai

MARCELIS KAZLAUSKAS

Zylė

Žandai balti, snapelis žalias.
Cyp cyp – tai tiek trumpos giesmės.
Kiek reikia šiam paukšteliui valios
Likt optimistu iš esmės.

Neries antis

Padangę tu keitei į upę.
Nenori skrist šalia varnų.
Čia bangos, o ne vėjai supa –
Ramybė dvelkia nuo sparnų.

Žiemos diena

Eglės rymo. Krenta sniegas.
Lytys plaukia Neryje.
Apsiklojus žemė miega;
Jos sapnuose – žmonija.

Trys Karaliai

Prisimenu, kai tėvas rašė
„K M B“ raides ant durų,
Mamos žodžius: „Karaliai prašė –
Kristau, viską imk, ką turim.“

Namų lova

Ligos prispaustas tolimoj kelionėj,
Gyvybės ir mirties pajutęs kovą,
Įvertini kaip tikrąją svajonę,
Kai sugrįžti į savo namų lovą.

Mėnulis

Tamsioj mėlynėje dangaus
Mįslingai šypsosi mėnulis.
Jis, lemtį spėdamas žmogaus,
Ramybės linki – čiūčia liūlia…

Žirmūnų pieva vasarą

Žalia oazė prie Neries – pakrantėj.
Natūrali, beveik dar nenuminta,
Lauko gėlių spalvomis padabinta
Ir bičių lėtu dūzgesiu – andante.