Smalsus berniukas eina į knygų mugę
(4 dienų poema)
Ku ku, Kukuti,
Kur eini?
Pasaulin, vaikuti,
Kuris omeny!
I
Žiūrėjau knygų mugės atidarymą,
Kalbelės pagal trukmę priminė išvarymą.
Tos, kur jau po Kukučio prasidėjo…
Per jas man mintys triskart pasivaikščioti išėjo.
Ilgai kalbėjo kostiumuoti dėdės,
Net po sėdėtojais girgždėjo kėdės.
Ir supratau – ilga kaip šimtmečiai diena:
Dar tik pirma, o bus antra, trečia ir ketvirta.
O taip norėčiau į Žuveliškių turgų…
Gal šitie dėdės man nupirktų spurgų…
Na, o dabar – kas eilėje prie burtų, nuo kurių išnyksta ligos,
Kas įnirtingai klausinėja išėjimo knygos.
Dairiausi šortų, bet visi kelnėti, su sijonais –
Jokių vasarvidžių, jokios intrigos.
Ku ku, Kukuti,
Kur eini?
Pasaulin, vaikuti,
Kuris omeny!
II
Norėjau rogutėmis nuo kalniukų,
Mačiau daug damų ant kulniukų.
Norėjau bepasižibuokliaudamas,
Yriausi silkių bačkoje vis bliaudamas.
Žiūrėjau į Kukučio namą,
Norėjau atgalios pas mamą.
Norėjau atiduoti savo užpakalį laisvai kėdei,
Užleidau ją labai aukštam kažkur matytam dėdei.
Dirgėlai, tam, kuris pabandė „Euroviziją“,
Papasakojau savo we are the winners viziją.
Mačiau, kaip vienas džiaugės lyg laimėjęs metų knygą,
O kitas rovės plaukus gavęs penketuko špygą.
Norėjau vieną autografą gauti,
Bet paklausiau, ką kalba, ir nuėjau pas kitą jautį.
Norėjau griebt jį už ragų,
Bet rankos trumpos, minioje baugu.
Pagriebsi ne tą ragą – ką nors kitą,
Tai nuo Parulskio gausi Rolleiflexo plytą.
Arba paliesi grūstyje kokį nors Kmitą
Ir lėksi regbio kamuoliu link Šiauliaa pro Alytų.
Ku ku, Kukuti,
Kur eini?
Pasaulin, vaikuti,
Kuris omeny!
III
Kieno šie IŠARTI laukai?
Išsprūdo klausimas staiga…
Berniuk, nejaugi nematai,
Kokia gili ir tobula vaga!
O ką pasėsit, ką auginsit?
Smalsus berniukas pasitaikiau…
Svarbiausia ARTI ARTI ARTI –
Atminki tai, mielasis vaike!
O kaipgi rezultatas, kaipgi derlius?
Kokia nors varpa, grūdas javo?
Taip klausia tiktai mažas terlius!
Iš aukšto žodžiai sudejavo…
Ir pamačiau aš, vaikis, IŠ ARTI,
Kokie laukai tie IŠARTI…
Ku ku, Kukuti,
Kur eini?
Pasaulin, vaikuti,
Kuris omeny!
IV
Matau aš, smalsus berniukas, –
Kukutis vėl eina į knygų mugę.
Svarstau aš, smalsus berniukas, –
Irgi eisiu ant smūgio!
Ei, Kukuti, ku ku,
Einam į mugę kartu!
Stovim abu eilėje
Prie vartų, prie salių, prie blynų,
Stovim abu eilėje
Prie tualeto po cepelinų.
Ku tu manai, Kukuti?
Klausiu, smalsus mat bernutis.
Ku aš manau, bernuti,
Pasaulis jau visas ku ku!
Iš knygos mane iškrapštė
Ir liepė eit pas knygas.
Visai išėjo iš krašto,
Galėjo pasiųst pas mergas!
Marcelijus – ir tas taip nedarė,
Iš knygos manęs neišvarė!
Berniuk, bet tu pas mergas
Žingsniuok tik paskaitęs knygas!
Toj mugėj atbuvom išbuvom,
Abudu kažkaip nepražuvom.
Naują baladę
Rašo įkvėptas Kukutis.
Šatėnams ir Škatinams
Rašau aš, smalsutis bernutis.
Ku ku, Kukuti,
Kur eini?
Pasaulin, vaikuti,
Kuris omeny!
