Pasaka prieš miegą

 

Aplankiau močiutę

Skubėdama

Tarsi neturėtume pakankamai laiko

Pagaminau cezario salotų

Ji visada mėgo istoriją

Nekenčia romėnų ir

Salotų

Sriuba be kiaulės kulno

Nėra tikras maistas

Mano rankos padengtos

Mažyčių žuvų lavonais

Ančiuvių pasta

Pasvajočiau

Tai tik pigus alyvuogių aliejus

Norėčiau, kad tai būtų mangų sviestas

Galėtume nardinti rankas

Į

Smėlį

Gyventi paplūdimyje

Užuosti jūrą

Bet mes vasara mieste

Ir mano močiutė nieko nevalgo

Jos pačios močiutė taip mirė

Vieną dieną tiesiog nustojo

Valgyti

Ji rodo man savo jaunystės vyrus

Nekentė jų visų tada

Dabar juos myli

Arba priešingai

Nesusiprasi

Jos jausmai

Visada tokie buvo

Ji atiduoda man palikimą

Tai pažadas ir viltis

Jei įstosi į doktorantūrą

Tau padovanosiu ką nors itin gražaus

Tai kontraktas

Ji nekenčia biurokratijos

Tavo močiutė

Mano močiutė

Buvo žydė

Tai reiškia, kad ir tu esi žydė

Aha, ir pati supratau, močiut

Ačiū

Nebūk tokia slunkė

Išvalyk tą apšiktą aliejų

Močiut

Kodėl tu tokia grubi

Aš tave myliu, brangioji

Tu visada buvai labai stipraus charakterio

Nuo pat pat mažens

Paveldėjau tai iš tavęs

Norėčiau, kad būtume paplūdimyje

Galėčiau valyti nuo savo kojų smėlį

Bet valau jas purvinas nuo virtuvės grindų

Padai limpa prie linoleumo

Ne prie smėlio kalvų

Močiutė duoda man savo paskutinį kvepalų buteliuką

Jai nebereikia jo

Nieko jai nebereikia

Šalia krūvos meilės laiškų

Jos komunisto bilietas

Jis jai nerūpi

Tai jaunystė

Ji norėjo normalaus gyvenimo

Ji supranta to dviprasmybę

Ji pasakoja man apie vyrus

Visus, kuriuos

Atstūmė

Gailėjosi

Kurie ją mylėjo

Žadėjo jai saugų gyvenimą

Gerą gyvenimą

Kai kurie nuotykius

Ir kvailystes

Brangioji

Ar nori varškės

Močiut

O tu mylėjai senelį

 

Tavo senelis buvo asilas

Tai istorija, su kuria einu miegoti