noreply
laukinių gėlių stebėjimo vadovas
štai eilėraštis žmonėms
pavargusiems nuo dangaus
mieliau jie ilsisi ant žemės
žemėlapis, paliktas pasiklydėlių
užrašai kitoje pusėje
primula veris
kraujažolė
vaistinė melisa
saugokis tų, kurie vaikščioja
su gėlėmis rankose
jie – pavojingiausi
tokių kėdučių nesu mačiusi nuo darželio
jos skirtos mažiems piktiems diktatoriukams
sukarintame darželyje
aš tuos valkatūzus visada prametu
ar prisimeni, kaip mes nepajudinami sėdėjome
ant laiko ašmenų, tarpdimensinėje kavinėje
trindami loterijos bilietus
ir juokdamiesi iš Stepukonio
dūmai kaip poetai, kurie niekada nemiršta
tiesiog perdažomi kitomis spalvomis
man nebe gėda
bedu peilį į Sigito Gedos nugarą
ir ką tu man padarysi
apkaltinsi plagijavimu?
tu net ne Nabuchodonosaras II
nacionaliniame kraujo centre
vampyras dirba savo naudai
naktinėje pamainoje
(mes ten einame, kai užmiega sargas)
mus atpažįsta iš plastiko
mus išlukštena iš folijos „Tiffany & Co.“
šiandien atrodau taip, kaip atrodžiau prieš šimtą metų
kai jie gimė, aš jau buvau jie
mano mažametę mamą iš gaisro išgelbėjo Feliksas Girtas
suaugęs „Teleloto“ jis laimėjo mašiną
jo miręs brolis vėl žaliuoja ant kitos šakos
jau pravažiavome Bubius ir Maironius
įriedėjome į Kaino rajoną
amžinai savo pursluose užsivaitoję
Rosanis gyvena kitoj dimensijoj
dėl meilės išplyšusiais plaučiais
(vien dėl to, kad jis gražesnis,
tu mėgsti jį labiau)
Ragana ateina
bet ji apsirėdžiusi rausvai
tad nebijai
gal ji pilkolakė?
nešioja savo vidų išorėje
apsiverkusi gležno lapelio draugė
atomine galvute miestą išraižiusi
prisijunk prie mano keisto vardo wifi
kol stebime laukines gėles
neieškome žodžių
paliekame jas, kad augtų
rasoje
prieš vėją, prieš laiką
prieš patį pasaulio kvėpavimą
ar matėte mano sūnų su peiliu?
noreply
susituok su motyvu, pamišėle
nes šitoje lovoje draudžiama galvoti apie meilę
vartok biogliukozaminą ir nesielvartauk
apsižliumbusių baltaodžių gali pasiklausyti ir vėliau
įlipa kontrolė ir prašo bilietų ir poezijos
ar galėčiau susirangyti tau prie kojų kitoje stotelėje?
iš karto aišku
kas šituose santykiuose nešioja kelnes
ir perlų vėrinį
kur mano juodaodžiai marškinėliai
su kraujuku
žmogui iš stiklo
pralaidžiam kaip žaibas
nežmogiškos figūros
trys rankos, dvi galvos
žvėrys su žmogaus akimis
žiūri į niekur
buvimas kitame niekada nebus estetiškas
įsikėliau į tave tyliai, įsirangiau giliai
galbūt šis kūnas sukurtas mums abiems
svarsčiau, kodėl mes ieškome kitų kūnų
kad įsisiurbtume, įsikabintume
sėdėtume ant jų pečių ir verktume, kai jie liūdi
nežinai, kur baigiesi pats ir prasideda kitas
tapk tuo, ką sapnuoji
saugumo patikroje oro uoste išmuša šaltas prakaitas
o ką, jei mano parazitas bus praleistas kaip tikrasis šeimininkas?
dar neišstumk manęs
dar leisk man pagyventi
dar turiu kažką čia išperėti
nebūtinai savo vaikus
tai gali būti naujas darinys
arba mūsų abiejų mišrūnas
regiu besivaržančius šešėlius
varną su kraujo lašu ir žmogų be sielos
jie traukiasi ir artėja
jų gyslos pinasi
vidinis parazitas daug subtilesnis
o evakuacinis brėžinys pritaikytas jo masteliui
ar žinai, koks buvo H. P. Lovecrafto katino vardas?
Blogos nuotaikos ambasadoriams
galėsiu nešioti jo išaugtus „Gucci“ švarkus
kai jis iš savęs išlįs kaip dar didesnis krabas
savęs žalojimo guru
Gu-Gucci flip flops, fuck it, hit your bitch in my socks
gyvenime gražesnis negu tikrovėje
galėsiu nešioti jo išaugtus „Gucci“ švarkus
kai nebesityčios iš mirštančių mergaičių
kaip juodą, prabangų svajonių kailį juos dėvėsiu
kiekvienas susiūtas sapnas skaudžiai glaus
bet siūlėse paslėptas liūdesys
neišsakytų žodžių sunkumas
šiuos išaugtus švarkus nešiosiu kaip skydą
prieš nežinomybę, prieš šaltą rytojaus vėją
vakarais, kai jis šnekės su manim tyliai
makaluosiu kojytėmis kaip Gregoras Zamza
ir jausiuosi kaip chimera ant stogvamzdžio
aš kaip jis, tik iš kitos ateities
mano kūnas, tarsi švelnus audinys, pats save sunešioja
priglunda prie langų, kur vakarai bučiuoja dienas
jie saugodavo jį
bet mane jie išduos
gatvėmis vaikščios mano Šmėkla – jo alkėmŠ
slinks į niekurį
už viską susimokės liromis
kažkada mirsime abu
tai bus Skorsezės ir skoliozės vertas motyvas
anarchopoezija | gedulo ir geismo
ar jūs laisvas žmogus?
ar tik beždžionė Pukytės rankose?
laiko reaktorius: fragmentai, akimirkų šviesa
persekiojimas per tekstą, kuris save dekonstruoja
Erkiulis Puaro, šnabždantis
aš – laukiantis mirties lavonas
kas palietė mano kosminius spagečius?
pasidėjau juos už laiko teritorijos rytojui
merginos, kvantiniame šuolyje užfiksuotos
laiką sulankstančios kaip origamį
atominis virimas, visatos riksmas
tik jų kompiuterinių vaikaičių ausinukuose
jie užsiėmę savo Wattpad ir AO3 fantazijomis
mano tėtis mafiozas, o mano mama bankininkė
roboto širdis ir pleiskanotas skalpas
Zaporižios elektrinėje vėl pasaulio čempionė
nuotekų valymo įrenginių estafetėje
mano brolio garažo duobėje treniravosi pusę metų
iki Lietuvos banginiai neatvažiuoja
bet reinkarnuojasi
amerikiečių poetė
(iš jos mes norime tik magnio)
studijavo poeziją Bostono universitete
dirbo modeliu ir bibliotekininke
nusižudė
mes cituojame jos eiles
slapstomės už jos žodžių
juodąjį penktadienį nusiperku jos knygą
ir svarmenų rinkinį 2 × 10 kg
atstumta poezija vis tiek yra poezija
tutto passa
tu irgi matei tą senolį su tatuiruote ant krūtinės?
nepaliesti kvantiniai mirgėjimai
žodžių sluoksniuotė, kas dar nematyta?
nežinomos kalbos, šviesos bangos
inkilai dronams iškelti aukščiau už sinagogą
vienuoliai pasaulio krašte
juos randa tik tie, kurie neieško
amžinybės skliautai, skęstu juose
be žemėlapių, be šiaurės rodyklių
kiekvieną dieną po eilėraštį ir taip įveiksime pasaulį
atsakysiu per 20 darbo dienų
tu sakai dolce vita
o aš sakau, kad eutanazija geriau
Daivos Kairevičiūtės nuotrauka
moterys yra be dugno
moterys eina į tualetą
moterys geria vandenį
nelaiko pūslė
nelaiko nervai
pakyla spaudimas
nusileidžia slėgis
jos nepraktikuoja Kėgelio
nenumuša kėglių
prisigeria kambučos
prisiverda košės
smūgiuok kaip Bekhemas
myžk kaip Ronaldo
moterys, vaikai ir neįgalieji į kairę
vyrai į dešinę
statistiškai dažniausiai paskęsta vyrai
Anos šuo taip nori kalių
kad net dantimis kalena
o iš pagarbos vištai
ji suvalgoma iki kitos dienos ryto
jis turi gražius plaukus
bet švaisto gyvenimą būdamas bernu
ir nesidarydamas manikiūro
gal telefone rašo poeziją?
parašė 30 žodžių žinutę:
„o kaip tau sekasi?
gal numetei svorio?
gal išsioperavai veidą?
gal tapai kitu žmogumi?
tingėjau googlinti
gal gali man trumpai perpasakoti
koks buvo tavo vaidmuo
toje garsiojoje
alpakų gelbėjimo operacijoje?“
ne, jam reikia karštesnės panelės
neužteks tos su uždegimu
prisidėjote tiek filtrų
kad dabar visos atrodote
tuo pačiu metu senos, vyrai ir manekenės
kiekvieną vasaros dieną
planuoju gerti po vieną tabletę nuo skausmo
bet kitais metais išsigydysiu inkstų akmenis
ir tada jums bus galas, bitches
