Mįslingasis katinas Makaviti
Thomas Stearnsas Eliotas (1888–1965) yra vienas iš anglakalbės poezijos klasikų, gimęs Jungtinėse Valstijose, bet daugiausia gyvenęs ir kūręs Anglijoje, 1948 m. Nobelio literatūros premijos laureatas. Poetas mėgo kates ir XX a. 4 deš. linksmino savo krikštavaikius kurdamas išraiškingo būdo kačių ir katinų, patiriančių neįprastus nuotykius, nuotaikingai eiliuotus portretus. 1939 m. jis surinko ir išleido tuos eilėraščius. Taip atsirado „Seno oposumo knyga apie praktiškas kates“ (Old Possum’s Book of Practical Cats), ji pelnė skaitytojų meilę ir, be kita ko, suteikė literatūrinį pagrindą ir įkvėpimą Andrew Lloydo Webberio miuziklui „Katės“. Čia pateikiamas vieno iš šios knygos eilėraščių – Macavity: The Mystery Cat – vertimas. Kursyvas tekste – autoriaus.
Makaviti nieks nepagaus – tasai Mįslingas Katinas
Vis iškrečia ką nors baisaus ir niekina įstatymus.
Jis Skotland Jardui kaip rakštis, Spec. rinktinei kiek gėdos:
Į veiksmo vietą nuvarys – o jo ataušo pėdos!
Makaviti, Makaviti, vėl paieška aklavietėj.
Jis žemės trauką pamina slaptu triuku išlavintu.
Įvaldė levitaciją – fakyras išsižiotų.
Nusikaltimo vietoje nėra ko grūst už grotų!
Nuodugniai išnaršęs rūsį dar palėpę apžiūrėk –
Ir tada jau tikras būsi: nėr Makaviti ir tiek!
Raudono plauko gangsteris kūnu paslankiu,
Atpažintumėt lengvai jį iš įdubusių akių.
Dryžuotoji kakta mąsli, ir matos iš arti:
Pririnkęs dulkių kailis jo, o ūsai – suvelti.
Jis kraipo galvą į šalis gyvatės judesiais,
O kai manai, kad miega jis, kaipmat nagus suleis.
Makaviti, Makaviti, vėl paieška aklavietėj,
Tai tvarinys nelabojo ir gali nugalabyti.
Gal jį gatvėj susitikot ar aikštėj pamatėte.
Bet kažkam blogam nutikus – ten nėra Makaviti!
Iš pažiūros jis padorus. (Tiesa, sukčiauja narduos.)
Ir atspaudų nuo jo pėdų neturi Skotland Jardas.
Jei išversti karoliai ar silkė pavogta,
Paslaptingai pienas dingo, papūgėlė pasmaugta,
Dužo šiltnamyje stiklas ar apkandžiota dešra –
Tenai jo neužklupsite – Makaviti nėra!
Diplomatiniam archyvui pasigedus sutarties
Ar Admiralitetui karinės paslapties,
Tik sudraskyto popieriaus skiautelę teatgavote –
Ieškot kaltų nėra prasmės, nes ten nėra Makaviti!
Aptikus nuostolį Slapta Tarnyba alpuly:
„Tikriausiai tai Makaviti!“ – bet jis labai toli.
Jį surasit snaudžiant taikiai arba laižant letenas;
Arba gal jis iš daugybos ir dalybos pratinas.
Makaviti, Makaviti, unikalus Makaviti,
Juk šitokiu nenaudėliu ir jūs truputį žavitės.
Kaskart jis turi alibi ir atsarginių keletą;
Kada žala beišaiškės – nebūta ten Makaviti!
Kalbama, kad kitos Katės, įžūlių išdaigų žėrę
(Paminėčiau Gridlbon, paminėčiau Mangodžerį),
Yra tiktai jo agentai; jis jas gaujon suvienijęs
Pakursto vis ką nors iškrėst, piktadarystės genijus!
Vertė Andrius Krivas
