Katinas Patinas
Parašęs paskaičiau vaikams –
paklaũsė ir nesuprato.
Išsiunčiau į Atėnus –
laukiu atsakymo iš Sokrato.
Žirafa FaFaFa
Gyveno kartą žirafa,
Save vadino FaFaFa
Ne Doremi, ne Solasi,
tad FaFaFa vadino ją visi
Aidėjo nuolat visa savana
Tik FaFaFa ir FaFaFa
Atklydo kartą į savaną grafė,
Labai žymi ir nusipelniusi choreografė
Patiko jai melodija ta FaFaFa,
Akin įkrito ir aukšta kaip kranas žirafa
Sukūrė ji baletą
Tango in FaFa
Pagal melodiją FaFaFaFa
Su ant puantų pa de de ir pa de pa
Išdarinėjančia savanoj
žirafa!
Cukinija Kinija
Gyveno kartą cukinija,
Tėvai pavadino ją Kinija
Šlubavo tėvelių fantazija,
Kitaip pavadintų ją Azija
Taip ir gyveno cukinija,
Didėjo ir augo ta Kinija
Bet moliūgo taip ir nepranoko,
Iš vidaus staiga ėmė ir sprogo!
Silkė Rilkė
Gyveno silkė vidury Atlanto,
Nematė ji nė vieno kranto
Girdėjo padavimą apie Kūčių stalą,
Kur giminaitės gauna galą
Bet ne apie tradicijas istorija šita,
O apie silkės vardą – spėkit – ne, ne Marija
Ir net ne Raineris, oi, ne,
Ir nevadinkit jos silke!
Aš silkė Rilkė – tarė silkė,
Ne Raineris, ne Marija!
Atlanto gelmės man – poezija,
Svajonė – vandenynų rožė!
Bangų sūpuojama nakčia
Aš noriu susapnuoti grožį!
Aš silkė Rilkė, gimiau gyventi poete,
Prašau, nepravardžiuokite manęs kilke
Ir nenardinkit pomidorų padaže!
Katinas Patinas
Gyveno kartą katinas,
Jo vardas buvo Patinas
Norėjo jis pagauti pelę,
Todėl susiruošė į kelią
Turėjo dar slaptų minčių
Pažinti kuo daugiau kačių
Beeidamas pamatė sūrį
Ir aplink jį žvirbliukų būrį
Kurie tą sūrį gardžiai lesė,
Čirškėdami linksmai ir drąsiai
Pabandė katinas žvirblius pagauti,
Bet teko vargšui apsigauti
Kol jis prie žvirblių tyliai sėlino,
Truputį visgi susivėlino
Neliko anei gabalėlio sūrio,
Nei į padanges purpt žvirbliukų būrio
Bet nenuliūdo šitas katinas,
Nes buvo visgi Patinas
Atsitūpė aukštai prie lango
Ir į skardas nagus galando
Pamatęs apačioj urvelį,
Tikėjos pamatyt pelės snukelį
O jau tada galingas šuolis,
Pelytė į dantis – štai koks šaunuolis
Neblogas buvo sugalvotas planas,
Bet jam sutrukdė šuo Chuliganas
Jis ėmė baisiai garsiai loti,
Tad teko Patinui apsigalvoti
Medžioklę šitoj vietoj raukti
Ir į ramesnę vietą traukti
Bet ir medžioklės mintys išgaravo,
Kai Patino akis staiga pagavo
Saulutėj besideginančią katę –
Tokios grožybės jis nebuvo matęs!
Suspindo akys, uodega pakilo,
Kažkas širdy gal suspurdėjo, gal įskilo
Atrodo, Patinas iš pirmo žvilgsnio ėmė ir įsimylėjo,
Bet čia visai kita istorija jau prasidėjo
Kurią papasakosim kitą kartą,
Nes sužinoti ją jums būtų verta
Nes kai gamta pabunda ir pavasaris ateina,
Juk daugelio širdis užmiaukia meilės dainą
Tad kai šis katinas pasakė katei miau,
Padėjęs tašką pats pavasarin ėmiau ir išėjau!