Dūmas
Namai I
Veikėjams tėvų nuotraukų albumuose
Norisi už kažką atleisti
Paguosti
Truputį labiau plaukuotus
Aprengtus lego žmogeliukų rūbais
Įvargstančius namus
Kukliai besišypsančius rudą dieną
Nes katapultos per sienas atsiuntė
Ne maru užkrėstus kūnus ar riedulius
O ananasą
Pirmą skulptūrišką buteliuką kolos
Pampersus ir džinsus iš Amerikos
Paguosti kartu naivius lyg augintinius
Dar į laužus nekrovusius katapultų dalių
Nepažinusius laisvadienių
Nemačiusius mutantų verslininkų
Kartu kaip niekad panašius į save
Namai II
Kai išsenka sovietinio buto šeimininkas
Ir nutrūksta jo gyslos su dabartim
Kambariuose sukruta paveikslėliai su gintaru
Ir buvę sakai atvirsta atgal į pušis
Jų šaknys lyg raumenys
Kasasi po tapetais, į vamzdžius
Tvirti kamienai riečiasi ir užpildo erdvę
Paskleidžia pirties kvapus
Ieško kelio į išorę
Ir prasimuša pro silpnus langus link kaimynų
Dar vienas džiunglių auglys
Sudžiūvusioje betono bokštų panoramoje
Šakos vėjyje mojuoja pro langą jaunam programuotojui
Tarakonai laksto spygliukais
Ir pasakoja tūkstantį ir vieną rusišką anekdotą
Kol už sienos vis garsiau blaškosi bildesys
Ten nesimyli du golemai iš servizų
Orbitoje I
O kažkada pagamins kosmoso vyno
Išskraidins rinktinių kekių
Gal net nenuskins nuo šakelių
Ir išsiųs su rinktine velėna
Visą laimingąjį vynuogyno kampelį
Rankomis skins uogas po vieną
Paleis plūduriuoti virš pintinės
Gainios jas po erdvėlaivį
Traiškys džiaugsmingai ant sienų, lubų
Trypčios žemyn galva
Lyg šikšnosparniai vakarėlyje
Brandins su kosmine radiacija
Arčiau žvaigždžių
Suks ratus kažkur virš galvų
Orbituos svaigus palydovas
Kol galiausiai atsiųs mums į apačią
Prabangų reklaminį klipą
Parodys, kaip atkemša jauną butelį
Kaip išdidžiai nepataiko į taurę
Ir sklendžia atsipalaidavę lašai
Lyg pagaliau pasijutę namie
Orbitoje II
Planetariumą uždarė rekonstrukcijai
Kupolą paliko, bet kambarinis kosmosas turėjo išsikraustyti
Jis susivyniojo palaidus galus
Ir sulenkęs taškuotą kuprą išėjo į varguolio žygį
Trumpam apsistojo senoje siuvykloje
Prisiglaudė kirpykloje po suirusia iškaba
Nakvojo pas užtrauktukų meistrą
Pas jo brolį laikrodininką
Ir jų raktininką tėvą
Sustojo skalbimo namuose
Apsilankė pas restauratorę
Pabuvo pas visus, kurių lubos dar neišdegtos lempų
Bet greitai vėl pakildavo iš vietos
Nes mynė ant kulnų šviesos dykuma
Žuvys
Pagauti žuvį
Nufotografuoti
Paleist atgal į gelmę telefoną
Kad laisvėj plaukiotų jos atvaizdas, jos duomenys
Ir taip tūkstantį kartų
Atsisėsti drauge su žuvim
Ir gėrėtis
Kai žybsėdami skamba dugne žadintuvai
Dūmas
Nesmagu pripažinti
Kad už visą pasaulio sveikatą
Gražesni industrinio kamino dūmai
Kai speigas net mopso atokvėpį aštrina
Kai bokštai naudoja laiko patikrintą triuką
Ir kaip visada išsirenka gerą foną
O geležinkelio bėgiai atranda sau vietą įšliaužti
Nebėra ką daryti
Kaip netolima senovė, tikresnė už pilių mūrus
Suodžiais šnypščia į nugarą
Dar gyvi miesto užkulisiai
Ir pulsuoja tamsus, nepažįstamas organas
Pliūpteli iš plytų ir geležies gyslų
Paskleidžia tirštus syvus
Lyg vaikystės guašą į vandenį
Nebėra ką daryti
Dažas sėda į sniegą keistu ramumu
Ir nuslopsta jėgos priešintis
Kol matai tik akim, tik pro langus, iš tolo
Elektra
Kažkur stovi elektros perdavimo bokštai
Ir perduoda magnetinius laukus bitutėms
Negerai bitutėms
Jos prasčiau nudirba darbus
Ir numiršta mažiau padariusios
Kažkur stovi industrinės kolonėlės
Ir perduoda garso bangas šokėjams
Ir šokėjai numiršta mažiau padarę
Kažkur stovi šviesų pultai ir lazeriai
Ir dirba iki mirties
Lazda turi tris šimtus šešiasdešimt galų
Jei nebebus bičių
Tai nesužinosim, ar magnetai kviečia jas šokti
Jei nebebus bokštų, kolonėlių ir lazerių
Tai šokėjai mirs padarę visus darbus
Jei nebeliks šokėjų
Tai nesužinosim, ar bitės išgelbės elektrą
Parazitai
Geriau pirmą erkę pasigauti vaikystėje
Ir anksti pasisveikinti su tamsiai žalia baime
Nevaldomom jėgom iš neperžiūrimo miško
Tarp krintančių negirdimų medžių
Ir sprendžiamų negailestingumo dėlionių
Geriau anksti priprasti
Susitaikyti su atsitiktinumo pumpurais
Kartais pražystančiais nepatogiose vietose
Su krentančio kamieno giljotina
Samanų kilimėliais ir mėlynėm budelio vietoje
Geriau nei suaugus
Baidytis uogų, pumpurų ar raketų
Kartais alpinėti nepatogiose vietose
Kiaurai permačius devynis miškus
Prisiklausius krentančių medžių
Tarnai
Gera, kad robotai dirba
Siurbia grindis
Vairuoja sunkvežimius
Nupjauna žolę
Ir išminuoja bombas
Jie liks tvarkytis po mūsų
Palaistys augalus
Išves pavedžioti šunis
Per kukliai burzgiančias laidotuves
Žemais pečiais vežios karstus
Užklius už akmenėlio
Truputį nudreifuos į šoną
Ir išvažiuos sau pjauti žolės
Į beveik išminuotus laukus
Sparnai
Sako, kad varnos prilygsta
Protu septynmečiams vaikams
Nepatikrinsi
Ar jos skiria gėrį ir blogį
Ar supranta, kas tai mirtis
Išsirenka savo mėgstamiausią muziką
Trokšta prekės ženklų
Stengiasi per pirmas varžybas
Jau mažiau klausinėja kodėl
Mokosi tėvynės himną
Geimina baisiausiai
Ir kasdien tveria mintimis
Jau kitą, didesnę realybę
Nepatikrinsi
Ar laukiniai vaikai su sparnais
Po pusę dienos
Trepsėtų ant mano skardinės palangės
Apdangalai
Vorus atsiuntė, kad varytų žmonėms baimę
O kepures, kad juos ramintų
Bet abiems žūtbūt uždraudė susitikti
Todėl voras ir šnarinėja visą savo gyvenimą
Toks nepopuliarus
Tylutėliai burzgina mechaniniais viduriais
Per pertraukas parūko su gyvatėmis, pasidalina vargais
Ir apie kepures retai sau leidžia pagalvoti
Jos ir pačios amžinai užsiėmusios
Šildo žmonėms ausis
Viską, ką paliečia, įrėmina trupučiu juoko
Ir tik per atsitiktinumą, per Kalėdas ar ką panašaus
Darbo nususintas voras
Spintoj iš lėto nusimeta savo organinį rūbą
Drebančiomis kinkomis, kol niekas nemato
Apsuptas storų geltonų angeliukų su fotoaparatais
Kukliai pasimatuoja kepurę
Burtai
Kiekvienas amatas turi savo paslaptį
Kurią nujaučia tik įtariausieji
Visi virtuvių darbuotojai vagia
Ir tai nujaučia tik jų viršininkai
Visi skrydžių įgulos nariai mezga nuostabius romanus
Ir tai nujaučia tik jų sutuoktiniai
Visi kirpėjai vakare užtamsina šviesas
Ir tarp sienų paslėptame kambary
Suneša per dieną surinktus plaukus
Šviečiant mėlynai kosmetinių purškalų liepsnai
Vynioja juos į ryšuliukus
Įtaiso jiems akis iš senų sagų
Suveržia kaklelį ir laibas galūnes
Persmeigia mažąsias lėlytes šiaudeliais
Per jas susiurbia katilą chemikalų
Kartu su klientų jaunyste
Pletkina kartu su kitais tamsiaisiais chirurgais
Ir juokiasi iki ryto pilkai išsiviepę
Apie pavykusias pasaulio bjaurinimo operacijas
Ir tai nujaučia tik patys nepatikliausi vaikai
