Švelnūs lietūs palis

 

Sara Teasdale (1884–1933) – amerikiečių poetė, kurios atviraširdiška lyrika pasižymėjo klasikiniu paprastumu ir ramiu intensyvumu.

 

 

Manęs neguos

 

Tyki balandžio sutema,

Žiedai miškuos, laukuos;

Visus paguos tuoj ramuma, –

Manęs neguos.

 

Jo širdyje – mana rimtis,

Bet jis nesiaukos,

Visus guos meilės ši naktis, –

Manęs neguos.

 

 

 

Švelnūs lietūs palis

 

Švelnūs lietūs palis, ir vėl žemė kvepės,

Ir vėl sukti ratus naujos kregždės pradės;

 

Ir vėl kūdrose varlės nerims naktimis,

Ir vėl žydinčios slyvos šlamės tylomis;

 

Raudongurklė liepsnelė ieškos sau poros

Ir giesmelę vėl suoks ant vielinės tvoros.

 

Ir kai griaudinčio karo nutils dundesys,

Niekas nė neatmins, kad jis buvo išvis.

 

Jei nuo žemės paviršiaus išnyks žmonija,

Medžiai, paukščiai ir žvėrys pamirš greitai ją.

 

Ir pavasaris, žengiąs su ryto aušra,

Nežinos, kad jau žemėje mūsų nėra…

 

 

 

Man bus vis vien

 

Kai būsiu mirus ir šviesus balandis

Lies ašaras srovėn,

Nors ir prislėgtas virš manęs gedėsi,

Man bus vis vien.

 

Kaip ramūs medžiai lietuje ilsėsiuos

Ramiai po granitu

Ir būsiu dar tylesnė ir šaltesnė

Nei dabar tu.

 

Vertė Lanis Breilis