1 998 puslapiai

Petras Akut. Dildė. Laisvos knygos, 2023. 303 p.

Debiutinis lietuvio autoriaus, gyvenančio Taivane, romanas. Stiliumi šiek tiek primena vadinamojo japonų neomagiškojo realizmo kūrinius. Romane pasakojama apie žmogų, pirmą kartą paėmusį į rankas dildę. Pasirodo, su ja galima nuveikti labai daug. Nuotykiai nuveda net iki manikiūro salono, o ten laukia manikiūrininkas Murakamis…

Petras Tarulis. Iš tamsos. Kaino leidykla, 2022. 258 p.

Ketvirtoji E. Malūko kartos autoriaus knyga. Įvykių grandinė nesunkiai nuspėjama. Nuostabą kelia pagrindinių veikėjų „nušvitimo“ momentai. Daugybė dialogų apie Platoną. Panašiai kaip M. Adomėno kūryboje, čia gausu erudicijos demonstravimo momentų („viduramžių kalnakasyboje šviną išgaudavo Anglijoje, o alavą – Bretanėje“).

Aleksis Teksas. Apie vokišką kiną suaugusiems. Aktorių išpažintys. Iš vokiečių k. vertė Zbygnevas Jardžinskis. Led, 2023. 366 p.

Intriguojanti vokiečių aktorės ir – šiuo atveju – išpažinčių sudarytojos knyga. Nelabai aišku, kokiu būdu skaitytojui reikėtų tinkamai mėgautis atodūsių prisodrinta informacija. Turėtų nustebinti vokiečių retro kino gerbėjus, tiesa, nebūtinai W. Herzogo. Įspūdingo formato (45 × 35 cm) leidinys, gausiai iliustruotas sustabdytais kadrais.

Autorių grupė. Garfildas, mano meilė. Margi tomai, 2022. 450 p.

Studija apie kates skulptūrose. Nagrinėjamų darbų arealas apima Egiptą, centrinę Aziją ir dalį senosios Europos. Gana sudėtinga orientuotis istorinėje rodyklėje (kuri išdėstyta šiek tiek levituojančiu principu). Yra įtraukta ir remiantis H. Wölfflino jaunesniojo metodika aprašyta dvispalvė Dürerio „Chat vert“. Taip pat net Grigaliaus I skulptūriniai eskizai (antroje dalyje). Daug Michelangelo, Antonioni, Branzako bronzinių skulptūros darbų, užfiksuotų prastos kokybės fotografijose. Knyga dedikuota Garfildui, Montanoje esančiai apygardai, kurioje, 2020 m. surašymo duomenimis, gyveno 7 159 žmonės ir 900 kačių (kelis kartus daugiau nei kur kitur).

Henrik Hipster. Frustruok ir mink dviratį. Iš danų k. vertė Palimpsestas Drazdauskas. Rašytojų asoc. leidykla, 2024. 226 p.

Aprašyta daug (taisyklingų) būdų, kaip nustumti frustravimą į trečią planą. Nuo gėlių auginimo ir literatūrinio jų komponavimo principų iki taisyklingų apsipirkimo būdų. Tai labai eklektiškas patarimų rinkinys. Knygos pabaigoje rekomenduojama įsigyti elektrinį dviratį. Reikėtų pasakyti, kad goodreadsuose pirmoji danų autoriaus knyga „Kaip taisyklingai spausti apelsinus ir dešinę ranką“ sulaukė daugiau dėmesio ir net turėjo įtakos rinkimams, kuriuose nugalėjo „et hundrede hænder“ liberalių pažiūrų dešinieji.

Mirjam von Tartu. Mano vardas apelsinas. Iš estų k. vertė Hirmantas Ščiogalavič. Jergus ir Justinas, 2020. 198 p.

Naujoji estų siaubo klasika – apie gyvenimą kelių šimtų metų name, kuriame viskas vyksta kelis kartus lėčiau nei kur kitur. Autorė savo romaną iš pradžių rašė kaip filmo scenarijų. Panašiai kaip vieno garsaus lietuvių romano autorius. Pasakojimo stilius, tiesa, klaikus ir ne toks poetiškas kaip lietuvių klasiko (be kita ko, laisvai kalbančio estiškai).

Mindaugas Nastaravičius. Vazo. Rašytojų asoc. leidykla, 2024. 197 p.

Pirmasis lietuvių poeto ir dramaturgo dienoraštinis romanas. Tikrai nenuvylė. Autorius su draugų grupe, švęsdamas savo jubiliejų, iškeliauja į kalnus. Subtiliai aprašyti kraštovaizdžiai, daug dėmesio skiriama Maironio mylėtam Vazo kalnynui. Kai kurie pasažai išties pribloškia: „Lietus mus sumerkė kiaurai, patupdė į olą. Šnekučiuojamės čia Rilkės valandas, nenorime judėti, kaip gėlės. Žvelgiame į atodangas ir plaukiančius debesynus. Tomas išsitraukia kortų kaladę.“