Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai – geresnės kultūros paslaugos
Seimui pateiktame Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekte nemažai dėmesio skiriama kultūros darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, o vienas iš Kultūros ministerijos planavimo dokumentuose numatytų tikslų – pasiekti, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 65 proc. visų kultūros sektoriaus darbuotojų patobulintų kvalifikaciją. Apie tai kalbamės su kultūros viceministre Daina Urbanavičiene.
– Kaip ir kodėl kilo toks poreikis?
– 2011 m. likvidavus Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centrą, kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir kompetencijų ugdymas buvo perduoti pačioms kultūros srities įstaigoms. Jos, kiek tam galėjo skirti dėmesio, rengė programas, projektus, finansuojamus įvairių fondų lėšomis ir skirtus kvalifikacijai tobulinti. Vėliau prie to prisidėjo Lietuvos kultūros taryba. Tačiau toks fragmentuotas kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas neužtikrino sistemingo, kryptingo ir ilgalaikį poveikį turinčio kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo, darnaus ir strateginio kultūros sektoriaus vystymosi.
Išsikėlusi ambicingą tikslą, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 65 proc. visų kultūros sektoriaus darbuotojų patobulintų kvalifikaciją, Kultūros ministerija pernai pradėjo koordinuoti sisteminio kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo modelio įgyvendinimą.
– Trumpai pristatykite pasirinktą modelį.
– Pagal šį modelį bendrosiomis kompetencijomis rūpinasi vienas kompetencijų centras – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Ji atsakinga už kultūros sektoriaus darbuotojų bendrųjų ir vadybinių kompetencijų ugdymą, taip pat bibliotekų darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimą. Pagal įgyvendinamą modelį profesinėmis kitų kultūros sričių kompetencijomis rūpinasi numatytos atskiros įstaigos – kompetencijų centrai pagal sektorius: muziejų (ir Šiuolaikinio meno centro) – Lietuvos nacionalinis muziejus, kultūros centrų – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, valstybės archyvų – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
Atskirai paminėčiau, kad profesionaliojo scenos meno įstaigų darbuotojų atliekamų funkcijų specifiškumas reikalauja kitokio profesinių kompetencijų tobulinimo organizavimo. Visoms profesionaliojo scenos meno įstaigoms vienodų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų neįmanoma nustatyti, nes jie individualūs kiekvienai įstaigai ar net skirtingoms toje pačioje įstaigoje dirbančių kūrybinių darbuotojų grupėms. Todėl šių darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimas organizuojamas finansavimą skiriant konkurso būdu pagal individualius atskirų įstaigų poreikius, atrenkant aktualiausias tobulintinas sritis ir būdus, taip pat skatinant įstaigas sistemiškai bendradarbiauti tarpusavyje.
– Gal jau sulaukta pirmųjų rezultatų, numatyti tolesni etapai?
– Siekiant efektyviai organizuoti ir koordinuoti mokymų procesą, jau įdiegta ugdymo valdymo platforma ir sukurta mokymosi aplinka – Kompetencijų biblioteka, kuria 2023 m. naudojosi 265 įstaigų darbuotojai. Lietuvos nacionalinis muziejus pradėjo įgyvendinti centralizuotą nacionalinių ir valstybinių muziejų profesionalams skirtą muziejinių kompetencijų ugdymo programą „Marta“.
Naujasis modelis įgyvendinamas palaipsniui. Pirmajame, dabar jau vykstančiame, etape kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas orientuotas į valstybės kultūros įstaigas, savivaldybių kultūros centrus ir, priklausomai nuo kompetencijų centrų galimybių, – kitas savivaldybių kultūros įstaigas.
Seimui priėmus Kultūros politikos pagrindų įstatymą, kvalifikacijos tobulinimo modelis išsiplės ir nuo 2026 m. bus taikomas visiems kultūros sektoriaus darbuotojams: dirbantiems tiek viešose, tiek privačiose kultūros įstaigose, taip pat kultūros srityje veikiantiesiems individualiai.
Esame išsikėlę tikslą, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 65 proc. valstybės, savivaldybių kultūros įstaigų ir privataus kultūros sektoriaus darbuotojų būtų patobulinę savo kvalifikaciją – bendrąsias ir (ar) profesines kompetencijas.
– Turbūt galime kalbėti ne tik apie procentus, bet ir apie bendresnes naudas visuomenei?
– Be abejonės, aukštesnės kvalifikacijos kultūros darbuotojai gali suteikti daugiau naudos visuomenei. Juk teikiamų kultūros paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos ir motyvacijos.
Geriau apmokyti ir motyvuoti darbuotojai gali kurti įdomesnes ir įtraukesnes veiklas, renginius ir programas, atitinkančias įvairių visuomenės grupių poreikius. Kompetentingi darbuotojai gali geriau rūpintis kultūros paveldu, muziejiniais eksponatais ir kitomis kultūros vertybėmis, taip pat efektyviau apie jas skleisti informaciją. Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai gali kurti ir įgyvendinti novatoriškus projektus, kurie praturtina kultūrinį gyvenimą ir skatina socialinę įtrauktį, apskritai stiprina kultūros vaidmenį visuomenės gyvenime.
