ciklas apie valstybinius brandos egzaminus

 

lietuvių kalbos brandos egzaminas

sakoma, jog žmogui reikia keturių valandų, kad jis gerai išsimiegotų.

per keturias valandas žmogus išbūna visose miego stadijose.

NREM1, NREM2, NREM3,

jis sapnuoja REM sapnus.

pakyla temperatūra, kvėpavimas dažnėja,

tai – pilnas ciklas.

sakoma, jog žmogui reikia keturių valandų, kad jis išlaikytų lietuvių kalbos brandos egzaminą.

per keturias valandas jis ranka ant popieriaus lapo (juodu rašikliu) parašo visą savo dvylikos metų išsilavinimą.

jis įrodo, kad moka rašyti.

jis įrodo, kad moka skaityti.

jis sudeda visus reikiamus skyrybos ženklus.

jis remiasi dviem privalomos literatūros kūriniais

arba vienu privalomu ir vienu kontekstiniu,

jei tai samprotavimo rašinys.

jis aptaria kontekstą,

jis aptaria raišką,

jis suskaičiuoja iki penkių šimtų.

vienas du trys keturi penki

pamečiau skaičių

kablelis

šalutinis sakinys

jis nepainioja epochų ir literatūrinių srovių kablelis

nes jis brūkšnys išsilavinęs abiturientas.

jis moka pateikti dvylikos metų išsilavinimą per keturias valandas

juodu rašikliu ant popieriaus lapo.

jam neskauda rankos perrašant į švarraštį,

jam netrūksta laiko.

jis sako

literatūrinis rašinys

jis sako

amen

mes turime tikėti sąmonės srautu

up ir down

škėma, kur tu slepiesi?

girdžiu tavo alsavimą iš pasuolės,

bet nesilenksiu ir nežiūrėsiu,

nes aš – viežlybasis būras,

aš rašau rašinį

keturias valandas.

aš apsiskaitęs abiturientas,

aš rašau apie 33 vyrus ir visas 3 moteris.

tu palaiminta tarp 33 vyrų ir tarp kitų 2 moterų

ir palaiminta tavo kūryba.

dabar aš skaičiuosiu žodžius.

žodžių yra du šimtai dvidešimt trys, taigi aš tęsiu.

taškas už kontekstą,

taškas už intertekstą,

taškas už stilių ir raišką,

už keturias išmiegotas valandas.

tikiuosi prieš egzaminą išmiegoti keturias valandas.

teesie tavo valia, liudai, aš visada tavimi tikėjau,

bet aš negaliu atsisakyti lietuvių kalbos egzamino,

kaip knygoje, taip ir rašinyje,

ir neleisk man nerimauti,

ir gelbėk mane nuo sarbievijaus,

amen.

anglų kalbos brandos egzaminas

plastikinė kalba, išmokta per ekraną,

limpa prie žodžių, galūnių, šaknų,

veisiasi ten, kur kažkada jos nebuvo,

bet mokėti gerai, nes tėvai nesupranta.

aš moku semi-formal, aš moku informal,

kaip tu norėtum manęs?

su apostrofu ar be?

būtuoju laiku aš būtybė be balso,

dar neištartas, neįgudęs.

esamuoju laiku – esybė be garso,

tylioji „u“ žodyje queue.

o būsimuoju –

pavirtęs appsu? pavirtęs AI?

ištirpdytas kalbų ledyne,

ten, kur neša srovė,

dedu galvą – išgirsiu tą patį,

tai babelio žvaigždė, globali,

minkšta ir švelni, kuri skamba švariai,

suprantu, bet ar suprastas?

nesijaudinu,

nes viskas OK.

 

 

matematikos brandos egzaminas

jau niekas tavęs taip giliai nebespręs,

kaip aš sprendžiau 12 metų.

jau niekas tavęs šitaip žiauriai nekeiks,

kaip aš kažkada tave keikiau.

į sąsiuvinį šiandien žiūrėt negaliu,

nes ašaros man temdo akis,

naktinėj dangaus amžinybėj kartu

mes kaip krentančios žvaigždės,

taip kaip priešingi vektoriai

koordinačių melsvoj begalybėj.

arši plieninė laivė marių plačių,

ieškau atsakymo tarp langelių tinklų,

delne paslaptis sidabrinė,

ji skaičiuoja tavo kelią ir laiką,

smailiuoju man pjauna krūtinę.

deja, prieš tave visad bukas buvau,

teoremų gausybėj aš aklas,

bet tavo formulių turtas tai auksas,

skambės maldoje šventas jos vardas.

naktis stebuklinga, aš niekas, tu – viskas,

kaip baisiai kankina ši tamsi nelygybė!

pavasario rytas juk gundo mane,

šviesia logaritmų melodija

užgroja man laipsnių simfonija,

gamtos matematikoj aš pasiklydęs.

užmiršk mano raštą, užmiršk figūras,

jau laiko ir kelio mažėja.

dar leiski priglust prie tavųjų šaknų,

kur integruojasi funkcijų vėjas.

tariu sudie ir stebiu, kaip tu tolsti

realiųjų reikšmių vandenyne,

į kurį kada nors atbanguosiu,

kai nuolaidą parduotuvėj skaičiuosiu.

istorijos brandos egzaminas

klasėj

tylu kaip gyvenime,

tamsu kaip rūsy,

aidi kaip mokyklos koridoriuj

viena mano likus mintis.

galbūt tai data,

galbūt asmenybė,

šitaip būna, kai neatsargiai,

kai padarinių nežinau,

kai nesimokau nuo pradžios iki galo,

kai suku ratais rašiklį ant popieriaus lapo,

norėčiau žinoti, kad šitas ciklas baigtinis.

skaitymas vadovėlio tampa baugus,

kai viskas kartojas.

aš mokausi per atstumą,

egzaminą rašau per atstumą,

nematydamas, nepatirdamas,

apgaulingai saugiai.

norėčiau žinoti, kad šitas ciklas baigtinis,

nors šis jau tikrai paskutinis

ir aš išeisiu, praeitin įrašytas,

etapą užbaigęs,

gyvenimo žemėlapius atskyręs.

ir vis tiek aš norėčiau žinoti,

kad šitas ciklas – baigtinis.